Boseronas 0 Į sąrašą

Boseronai sugeba nujausti nuotaiką.

Boseronas (angl. Beauceron) arba prancūzų aviganis priklauso ganymo ir sargybos šunų veislei. Boskų šuo, boseronas arba „raudona kojinė“ – taip 19 amžiaus pabaigoje vadino šią senąją šunų veislę, kuri gyvavo Prancūzijos žemėse. Boseronas (Arlekinas) nuo kitų veislių skyrėsi glotniais galvos plaukais, šiurkščiu, trumpu kailiu ir apkarpytomis ausimis. Ant liemens šie šunys turėjo gelsvai rausvas dėmes kojinės formos, kurios ypač buvo pastebimos ant kojų, dėl to boseronas ir gavo pravardę – raudona kojinė. Boserono kailio spalva buvo juoda su rausva, tačiau pasitaikydavo pilkų, visiškai juodų arba visiškai rausvų šunų. Juos augino ir veisė gyvuliams ganyti ir avių bandoms saugoti.

Oficialiai boseronai pripažinti 1863 metais, o 1896 metais autoritetinga komisija, vadovaujama Pierre Megnin, priėmė pirmus oficialius dviejų prancūzų aviganių veislių standartus – ilgaplaukių Berger de Brie ir trumpaplaukių Berger de Beauce. 1897 metais buvo įkurtas pirmasis šunų klubas „Club francais du shien de Berger", kurį globojo žemės ūkio ministerija.

1911 metais įkurtas atskiras boseronų klubas „Club Les Amis du Beauceron", kuris ir iki šių dienų griežtai kontroliuoja veislės standartus Prancūzijoje. Šios veislės šunų klubų yra daugelyje Europos ir Amerikos šalių. Prancūzijoje oficialiai per visą veislės istoriją užregistruota apie 80 000 šunų. Šiandieną priskaičiuojami tik apie 7 000 boseronų. Toks mažas boseronų skaičius gali būti paaiškinamas labai aukštais šios darbinės veislės reikalavimais. Kergti leidžiami tik pilnai atitinkantys aukštus standartų reikalavimus šunys.

Bendra išvaizda. Boseronas – didelis, stiprus, galingas, raumeningas, bet ne didelių gabaritų šuo.

Charakteris. Prancūzų trumpaplaukis aviganis yra ramaus ir pasitikinčio savimi būdą. Žvilgsnis tiesus. Tai sumanus, judrus, nuovokus, kartais užsispyręs, ištikimas šeimininkui ir jo šeimai šuo. Ištvermingas, labai sargus.

Svarbios proporcijos. Boserono (Arlekino) kūno sudėtis harmoninga ir proporcinga. Liemens ilgis nuo pečių iki sėdmenų šiek tiek viršija keteros aukštį.

Galva. Ilga, aukštis ir plotis šiek tiek mažesni nei pusė viso galvos ilgio. Kaukolė ir snukis – vienodo ilgio.

Kaukolė. „Raudonos kojinės“ kaukolė plokščia arba šiek tiek apvalėjanti; perėjimas mažai pastebimas, tačiau sprando iškilimas gerai matomas.

Nosies galiukas. Proporcingas snukio dydžiui, gerai išsivystęs, be įtrūkimų ir griovelių, visada juodos spalvos.

Snukis. Ne smailas ir ne siauras.

Lūpos. Standžios, turinčios daug pigmentų. Viršutinė boserono (Arlekino) lūpa visiškai uždengia apatinę. Lūpų kampučiuose yra nedidelė „kišenėlė“.

Dantys. Prancūzų trumpaplaukis aviganis turi tvirtus dantis ir žirklinį sukandimą.

Akys. Tiesios, visada apvalios, tamsiai rudos spalvos, neleistinas šviesesnis atspalvis netgi turintiems gelsvai rausvą kailį. Turintiems arlekino spalvos atspalvį leidžiamos įvairių spalvų akys.

Ausys. „Raudona kojinė“ turi aukštai iškeltas ausis. Apkarpytos ausys stovi tiesiai, nepakreiptos nei į centrą, nei į šoną, jos šiek tiek nukreiptos į priekį; neapkarpytos ausys kabo šiek tiek žemyn, tačiau neturi liesti skruostikaulių. Ausų audinys be raukšlių ir įlinkių, gana trumpas. Neapkarpytų ausų ilgis lygus pusei galvos ilgio. Taisyklingai stovinčios ausies vidurinė linija sutampa su įsivaizduojama linija, einančia nuo kaklo kraštų.

Kaklas. Raumeningas, ilgas, harmoningai pereinantis į mentes.

Liemuo. Nugara tiesi, kryžmuo trumpas, platus, raumeningas. Sturplis šiek tiek pasviręs.

Ketera. Išraiškinga.

Krūtinė. Boserono krūtinė didelė ir ilga, apatinė linija nuleista žemiau alkūnės, krūtinės apimtis pranoksta keteros aukštį, maždaug penktadaliu.

Uodega. Neapkarpyta, nuleista žemyn, liečianti beveik kulnus ir turinti J raidės išlinkį. Judėdama arba susijaudinimo būsenoje uodega gali būti pakelta.

Priekinės galūnės. Žiūrint iš priekio ir šono tiesios, lygios. Mentės nuožulnios, vidutinio ilgio. Pečiai raumeningi. Letenos didelės, apvalios, glaustos. Nagai visada juodos spalvos. Pagalvėlės tvirtos, elastingos.

Užpakalinės galūnės. Žiūrint iš priekio ir šono tiesios, lygios. Klubai platūs ir raumeningi. Padai vertikalūs. Letenos didelės, apvalios, glaustos. Tradiciškai ganymo šunys stengiasi išsaugoti pridėtinius pirštus. Pas boseroną jie pastebimai atskirti, išsidėstę arti letenų, juodais nagais.

Judesiai. Lankstūs, laisvi. Bėgdamas šuo kojas stato į vieną liniją. Boseronas bėga plačiais žingsniais.

Kailis. Boserono galvos plaukai lygūs, liemens kailis trumpas, tankus, tvirtas, prigludęs, 3 – 4 cm ilgio, ant viršutinių klubų pusių ir apatinės uodegos dalies sudaro būtinas pašukas ir pakabą. Poplaukis trumpas, plonas, tankus, švelnus, pageidaujama pilkos spalvos. Prigludęs prie odos, per dengiamus plaukus nematomas. Boserono kailio spalva ir tekstūra skiriasi nuo nurodytų standartų. Nėra rusvų dėmių. Susivėlęs kailis. Ant krūtinės ryškiai pastebima balta dėmė. Arlekino spalvos šunų vienas šonas yra pernelyg pilkos ir juodos spalvos, kitas šonas – pilkos; visiškai žila galva (išskyrus juodą spalvą). Patinai turi turėti normaliai išsivysčiusias sėklides, visiškai nusileidusias į kapšelį.

Kailio spalva. Boseronams (Arlekinams) būdinga melsvai marga su rusvomis dėmėmis spalva: pilka, gelsvai rausva; vienodų proporcijų juoda ir pilka; dėmės aiškiai pasiskirsčiusios; kartais dominuoja juoda spalva. Rusvos dėmės tokios pačios, kaip ir pas šunį, turintį juodą su gelsvai rausvu atspalviu kailį. Boseronui (Arlekinui) leidžiama ant krūtinės turėti neryškias dėmės.

Priežiūra. Boserono kailiu rūpintis nesunku. Reikia kartais šukuoti, ypač kai šuo šeriasi. Kad boseronas užaugtų sveikas ir stiprus, patartina daug bendrauti su šuniuku bei kasdien jį ilgai vedžioti, leisti jam palakstyti bei pažaisti palaidam. Nemankštinamas šuo tampa dirglus ar agresyvus.

Dresūra. Boseroną patartina iš mažens pratinti prie įvairių žmonių, gyvūnų ir aplinkybių. Tinkamai išauklėtas boseronas sutaria su vaikais, katėmis, kitais šunimis ir kambariniais gyvūnėliais. Boseronai tinka dalyvavimui kamuoliuko gaudymo arba vikrumo varžybose, nors jiems sekasi kiek prasčiau negu kitoms, tinkamesnėms sportui, veislėms.

Šių šunų budrumas gana nepaprastas: jie nenuilstamai tyrinėja aplinką, demonstruodami neeilinius sugebėjimus žaibiškai reaguoti. Boseronai turi sugebėjimų nujausti nuotaiką, dar nepasakytą žodį ar komandą. Jie visada kontroliuoja padėtį ir žino, kada reikia įsikišti net nesulaukus komandos. Ir niekada neklysta! Šios veislės šunį galima papirkti gerais, šiltais santykiais, tuomet jis atiduos visą save mainais už meilę.

Panašios veislės:

Duomenys

Kilmės šalis:	Prancūzija
Veislė išvesta:	XIX a. pabaigoje m.
Paskirtis:	aviganis, sarginis šuo
Svoris:	30 - 39 kg
Ūgis:	61 -70 cm
Gyv. trukmė:	11 - 14 metų
Vados dydis:	5 - 7