Samojedas 0 Į sąrašą

Samojedas greitai randa bendrą kalbą su vaikais.

Spėjama, kad samojedas arba Samojedų šuo (angl. Samoyed) yra pati seniausia veislė tarp šiaurės kinkomų šunų. Beveik 3000 metų šios veislės šunys buvo samojedų genčių kompanionai, dėl to ir gavo tokį savo pavadinimą. Samojedai dar kitaip žinomi kaip Bjelkier, Nencų laika. Žodis „samojedas“ reiškia gyvenantis atskirai, atsiskyrėlis, vienas pats sau. Šiuos šunis samojedų gentys naudojo kaip kinkomus šunis, saugoti elnių bandas, o taip pat meškų ir ruonių medžioklei.

Samojedų šunys gyveno ir miegojo kartu su savo šeimininkais ir šildė žmones savo šiltais kailiais. 1889 metais zoologas ir poliarinių teritorijų tyrinėtojas Ernest Kilburn Scott šiuos šunis atsivežė į Didžiąją Britaniją. 1909 metais buvo sudarytas pirmas šios veislės standartas, o 1932 metais samojedai buvo užregistruoti Prancūzijoje.

Šiuo metu užsienyje samojedų veislė laikoma viena iš rečiausių veislių, tačiau nežiūrint į tai, samojedų šunys turi daug gerbėjų visame pasaulyje.

Samojedas – nuostabiai gražus, stiprus, gracingas ir harmoningai sudėtas šuo. Pas veisėjus galima įsigyti dviejų rūšių samojedų: vilko ir meškos, kurie šiek tiek skiriasi savo sandara. Pirmasis – truputį ilgesniu korpusu ir siauresne galvos kaukole, antrasis – trumpas, galingas, plačia kaukole.

Charakteris ir savybės. Draugiškas, atviras, gyvybingas ir linksmas, pasižymi nepriklausomu charakteriu. Išsiskiria protu ir atsidavimu šeimininkui, sutaria su vaikais. Ne baikštus ir ne agresyvus, tinka apsaugai ir tarnyboje. Medžioklės instinktai - stiprūs.

Galva. Didelė, pleišto formos. Žiūrint iš priekio ir iš šono kaukolė lengvai išgaubta, plati tarp ausų. Vaga tarp akių vos matoma.

Snukis. Didelis, gilus, tolygiai smailėjantis, beveik tokio paties dydžio kaip ir kaukolė; ne siauras, ne grubus ir kvadratinis. Nosies sienelė tiesi. Lūpos kietai sučiauptos, juodos ir truputį apvalainos. Burnos kampai šiek tiek išlenkti, formuojantys tik jiems būdingą „samojedų šypseną“. Žandikaulis stiprus, dantys tvirti, žirklinis sukandimas. Nosies galiukas gerai išsivystęs. Spalva – pageidaujama juoda, tačiau gali būti ir ruda arba kūno spalvos. Tam tikrais momentais skirtingu metų laiku nosies pigmentas gali nublukti, tačiau tamsus nosies apvadas turi būti visada.

Akys. Migdolo formos, truputį žvairos. Plačios ir gilios. Akių spalva – tamsiai ruda, vokų kraštai juodi. Išraiška „besišypsanti“, gera, gyva ir protinga.

Ausys. Vidutinio dydžio, trikampio formos, stačios, galuose apvalėjančios. Ausų vidurys padengtas plaukais.

Kaklas. Vidutinio dydžio, tvirtas, išdidžiai išlenktas.

Korpusas. Lengvai prailgintas, raumeningas, kompaktiškas ir lankstus. Skeletas tvirtas. Ketera išraiškinga. Nugara vidutinio dydžio, plati ir tiesi, labai raumeninga, pas kales šiek tiek ilgesnė nei pas patinus. Kryžmuo trumpas, išraiškingas ir labai stiprus. Krūtinė gili, bet nelabai plati, turinti išgaubtus gilius ir elastingus šonkaulius, sudarančius pakankamai erdvės širdžiai ir plaučiams. Sturplis tvirtas, platus, raumeningas, šiek tiek nuožulnus. Pilvas truputį įtrauktas.

Galūnės. Priekinės – tvirtos ir raumeningos, gera kaulų struktūra. Žiūrint iš priekio – tiesios ir lygiagrečios, ne labai trumpos. Pečiai nuožulnūs ir tvirtai prigludę prie kūno. Mentės ilgos, tvirtos, nuožulnios. Alkūnės prispaustos prie kūno. Riešai tvirti ir lankstūs. Plaštaka šiek tiek pasvira. Užpakalinės kojos – labai raumeningos. Žiūrint iš užpakalio tiesios, lygiagrečios, nuleistais padais. Klubai vidutinio ilgio, pakankamai platūs ir raumeningi. Padai trumpi, tvirti, vertikalūs ir lygiagretūs.

Judėjimas – aliūras, galingas, laisvas ir nenuilstamas, pasireiškiantis ilgu žingsniu.

Letenos. Ovalios, plokščios ir lanksčios. Nukreiptos tiesiai, pūkuotos. Pirštai ilgi, arkos formos, šiek tiek išskėsti. Padai padengti kailiu, pagalvėlės elastingos. Pridėtiniai pirštai turi būti pašalinti.

Uodega. Ilga, gauruota. Judėdamas šuo uodegą laiko užriestą ant nugaros priekiu arba į šoną. Ramybės būsenoje uodega gali būti nuleista iki kulnų.

Kailis. Jo daug, tankus, minkštas, „poliarinis“. Samojedas – šuo, turintis dvisluoksnį kailį: trumpas, minkštas ir tankus poplaukis, ir ilgas, labiau šiurkštus ir tiesus. Kalės turi dažniau trumpesnį ir minkštesnį poplaukį nei patinai. Ant galvos ir priekinių galūnių plaukai trumpi ir tiesūs; išorinėse ausų pusėse plaukai trumpi, tiesūs, vertikalūs. Vidinė ausų pusė turi būti pakankamai plaukuota. Ant užpakalinės klubų pusės turi būti susiformavusios „kelnės“. Tarp pirštų turi augti apsauginiai plaukai. Uodega turi būti gausiai apaugusi plaukais.

Kailio spalva. Švari balta, balta, kreminė arba gelsvai rausva, apsauginių plaukų galiukai sidabriniai.

Priežiūra. Ganėtinai tankus ir dvisluoksnis kailis nepraleidžia sniego ar lietaus. Kailis turi unikalią ypatybę pats valytis, todėl ir esant mažiausiai priežiūrai išlieka švarus ir baltas. Maudyti reikia ne dažniau kaip 1 – 2 kartus per metus, nes kitu atveju kailis gali prarasti natūralaus apsivalymo gebėjimą. Ilgą purų kailį šukuoti būtina dažnai, kas savaitę, nes tokiu būdu išvalomos visos susikaupusios dulkės (ypatingai šėrimosi metu, kuris būna 1 – 2 kartus metuose ir tęsiasi 2 – 3 savaites). Kailio vilna, turinti angoros savybių, kartais panaudojama mezgimui. Samojedai neskleidžia nemalonaus šuns kvapo, jie yra labai švarūs šunys.

Gali gyventi bute, jei turi pakankamai galimybių būti lauke ir gauti reikalingą apkrovą. Tačiau geriausia samojedą laikyti didelėje patalpoje, kadangi jis labai judrus ir jam reikia nemažai erdvės.

Taip pat nėra ypatingų reikalavimų mitybai. Nežiūrint į energingą gyvenimo būdą, šuo ėda nedaug.

Sveikata. Dažnai šios rūšies veislės šunims pasitaiko klubo displazija. Linkę į odos alergijas. Šie protingi, švelnūs ir inteligentiški šunys dažnai vadinami sėkmės talismanu ir angelais - sergėtojais. Samojedai su žmonėmis būna laimėje ir nelaimėje, prisitaiko prie bet kokio jų charakterio. Amerikoje samojedai kaip gydomasis vaistas rekomenduojami žmonėms sergantiems depresija ir vienatve.

Dresavimas. Dresuoti samojedų laiką reikia pradėti nuo mažens. Norint tinkamai išdresuoti gyvūną, reikia būti kantriam, meiliam ir dėmesingam. Jei šeimininkas supras savo augintinį, jo lauks puiki ateitis, kadangi samojedas bus paklusnus ir klusnumo varžybose, ir adžiliti, ir tarnyboje ir esant avariniams darbams.

Samojedų sniego baltumo kailis unikalus visame pasaulyje, jis švyti, kaip nepaliesti tundros sniegynai šio šuns tėvynėje. Liečiant šį nuostabų baltą ir purų kailį, gaunamas toks gerų emocijų antplūdis, kad ir kokia būtų bloga nuotaika, ji dingsta akimirksniu ir jūs būnate kupinas optimizmo, džiaugsmo ir harmonijos.

Samojedų laika – šuo, esantis stabilios psichikos ir proto. Linksmas, supratingas, tačiau nepriklausomas savo veislės gyvūnas gali pakerėti savo nestandartiniais veiksmais ir poelgiais. Kartais būna išdykęs, bet ne iš pykčio, o todėl, kad yra nepriklausomas, gali būti užsispyręs, tačiau niekada nebus agresyvus. Niekada nesivels į muštynes, bet pakovoti už save visada sugebės.

Panašios veislės:

Duomenys

Kilmės šalis:	Rusija
Veislė išvesta:	XIX a. m.
Paskirtis:	Darbinis kinkinių šuo
Svoris:	17 - 30 kg
Ūgis:	46 - 56 cm
Gyv. trukmė:	12 - 15 metų
Vados dydis:	5 - 9