Senbernaras 0 Į sąrašą

Senbernaras - nepaprastai draugiškas.

Senbernaras (angl. Saint Bernard, vok. St. Bernhardshund) - tai šunų veislė, kilusi iš Šveicarijos. Manoma, kad ši sena šunų veislė yra mastifų palikuonys, kuriuos romėnai atsivežė iš Alpių daugiau nei prieš 2000 metų. Šiuos šunis romėnai naudojo bandų apsaugai ir cirkuose kovose su laukiniais žvėrimis.

XVII a. vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į šventojo Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių. Tam į pagalbą jie pasitelkdavo senbernarus, kurie turi puikią uoslę, todėl žmogų jie užuosdavo net jei jį buvo užgriuvusi sniego lavina. Dingusio keleivio ieškodavo keturi senbernarai, kadangi du likdavo prie sušalusio žmogaus ir jį šildydavo, o kiti du pranešdavo apie radinį.

1965 metais nežinomas dailininkas senbernarą pirmą kartą pavaizdavo savo paveiksle, kuris dabar kabo šventojo Bernaro vienuolyne.

Pasižiūrėję nuostabų filmą "Bethovenas" įsitikinsite, jog senbernarai yra šeimos šunys. Jie ypač švelnūs vaikams, atidžiai juos globoja, atsargiai žaidžia. Rūpestingo šeimininko išauklėtas senbernaras yra stabilios psichikos, santūrus ir prieraišus. Šis ištikimas draugas noriai bendrauja, bet žmonėms neįkyri, be reikalo neloja. Senbernaras yra budrus, sargus ir nepatiklus su svetimais žmonėmis. Stambaus kūno, bet gana judrus. Mokosi palengva, viską pasverdamas, tačiau ką nors išmokęs, nepamiršta visą gyvenimą. Auga ir bręsta lėtai, susiformuoja, sulaukęs dvejų metų. Senbernarai išgyvena maždaug dešimt metų. Jie visą laiką gali gyventi lauke.

Išvaizda. Stambus, galingas šuo. Harmoningos kūno proporcijos.

Galva. Plati, masyvi. Kakta plati, truputį iškili ir palei šonus tolygiai pereina į apvalius, stipriai išsivysčiusius skruostikaulius. Pakaušis išsivystęs silpnai. Kaktos linija gana staigiai pereina į snukį. Antakių lankai išsivystę labai stipriai, o išilginė galvos ašis sudaro beveik statų kampą.

Snukis. Trumpas ir platus, nesmailėjantis. Tiesus nosies tiltelis, pas kai kuriuos šunis netgi truputį riestas. Nosies galiukas didelis, platus, didelėmis juodomis šnervėmis. Viršutinė lūpa gerai išvystyta, stora, ilgi, nutysę ir apvalėjantys jos šonai uždengia apatinę lūpą, tačiau šonai neturi būti per ilgi. Dantys turi būti visi, tvirti ir turėti taisyklingą sukandimo formą. Pageidautina, kad burnos gleivinė būtų juodos spalvos.

Akys. Tiesios, gilios, vidutinio dydžio. Akių spalva - tamsiai ruda. Žvilgsnis protingas, draugiškas. Apatiniai vokai, kaip taisyklė, ne visai prigludę ir vidiniame kampe sudaro nukarusį išlinkimą.

Ausys. Vidutini dydžio, išaugusios aukštai. Trikampio formos, kabančios.

Ketera. Aukšta, labai stipri. Susijaudinimo būsenoje - aukštai pakelta, ramioje stadijoje būna truputį aukščiau nugaros linijos. Perėjimas nuo galvos link sprando pažymėtas ryškiu dryžiu. Gana pastebimas pagurklis, tačiau nepageidaujami pernelyg didelis jo išsivystymas ir raukšlės po gerklomis.

Kūno sandara. Įspūdinga. Galingas kaklas. Gerokai iškilę šonkauliai. Plati nugara.

Galūnės. Priekinės - tiesios, galingos. Mentės - nuožulnios, plačios ir raumeningos, klubai taip pat labai raumeningi. Blauzdos tvirtos.

Letenos. Stambios, šiek tiek glaustos, stipriai išlenktais pirštais.

Uodega. Plati, ilga ir labai sunki, galas panašus į storą kūgio formą. Ramioje būsenoje uodega nuleista žemyn, paskutinis jos trečdalis gali būti šiek tiek užriestas į viršų. Neramioje būsenoje šuo uodegą laiko pakeltą, maždaug nugaros aukštyje.

Kailis. Išskiriami du variantai: 1) Trumpas kailis - švelnūs šeriai, tankiai prigludę, gausi pavilnė. Uodega padengta ilgesniais šeriais. 2) Ilgas kailis - šeriai tiesūs, vidutinio ilgio, gausi pavilnė, ant klubų kartais lengvai banguoti. Uodega padengta tankiais, ilgais šeriais, ant priekinių kojų - pašukos.

Kailio spalva. Senbernarai gali būti dėmėti ir margi: balti su rausvomis dėmėmis ir rausvi su baltais lopeliais. Rausva spalva ir dėmės gali būti įvairių atspalvių. Leistina juoda kaukė ir juodi plaukai ant ausų. Senbernarai niekada nebūna vienspalviai arba be baltų dėmių. Krūtinė, kojos ir uodegos galas turi būti balti, balta dėmė ant kaktos, baltas kaklas arba balta dėmė ant kaklo.

Priežiūra. Senbernaro jokiu būdu negalima pririšti prie grandinės ar laikyti mažoje patalpoje, jam reikia daug erdvės, voljeras turi būti pakankamai didelis. Senbernaro nevalia mušti ar kaip kitaip engti, norėdami pelnyti jo palankumą, turite jį užsitarnauti gerumu. Senbernarai iš šeimininko reikalauja daug dėmesio, todėl, jei esate labai užsiėmęs ir veiklus žmogus, geriau atsisakykite minties įsigyti šios veislės šunį.

Dresavimas. Dresuojant senbernarą prireiks daug kantrybės, kadangi jie truputį lėčiau reaguoja nei kiti šunys. Šios veislės šunis privalote visada dresuoti! Turite nepamiršti, jog tai jūsų šuo, dresuotojas gali parodyti tik tam tikras komandas ar situacijas, kaip geriau pažinti savo augintinį, tačiau žinokite, jog senbernaras yra "mąstantis" šuo ir tik jūs vienintelis galite rasti bendrą kalbą su savo numylėtiniu. Jeigu jums tai pavyks padaryti, šis šuo negalvodamas atiduos gyvybę už jus ir jūsų šeimą.

Sveikata. Puikios sveikatos, tačiau kai kurie linkę į širdies, klubų, odos problemas. Linkę pilnėti, todėl geriausia šerti ne vieną kartą per dieną didele doze, bet du ar tris mažesnėmis dozėmis.

Senbernarų kailis yra labai storas, todėl jie gali žiemoti lauke, tačiau vasarą juos geriau laikyti pavėsyje, kadangi jie sunkiai perneša karštį, tad pasirūpinkite, kad šunelis visada turėtų pakankamai vandens. Kambaryje elgiasi ramiai, stengiasi būti savo vietoje, kad netrukdytų šeimininkams. Jei norite, kad jūsų augintinis būtų geros psichologinės būsenos, jam reikalingi ilgi kasdieniai pasivaikščiojimai. Kailį lengva prižiūrėti, šukuokit, maudykit tik esant reikalui. Svarbu prižiūrėti akis. Šeriasi dukart per metus.

Kaip ir visus didelius šunis, senbernarus sudėtinga išlaikyti, nes jiems reikia gana daug maisto, o tai gali gerokai ištuštinti jūsų piniginę. Todėl prieš įsigydami šios veislės šunį, gerai apsvarstykite ir šį klausimą.

Senbernaras - tai gražus, galingas, įspūdingas, turintis ramų, nuovokų, truputį flegmatišką charakterį, besąlygiškai mylintis ir prieraišus šuo! Taigi, jei jūsų neišgąsdino sunkumai, susiję su šio šuns auginimu ir auklėjimu, kurie akimirksniu pranyksta esant šio mielo padarėlio draugijoje, tada šis šuo jums kaip tik!

Panašios veislės:

Duomenys

Kilmės šalis:	Šveicarija
Veislė išvesta:	XVII a. vidurys m.
Paskirtis:	Sarginis šuo
Svoris:	65 - 90 kg
Ūgis:	65 - 91 cm
Gyv. trukmė:	9 - 11 metų
Vados dydis:	6 - 8