Mastifas (anglų mastifas) 0 Į sąrašą

Mastifas (anglų mastifas) (angl. Mastiff) - šiuo metu didžiausia šunų veislė pasaulyje, priklauso molosinių šunų grupei, kurios istorija siekia daugiau nei du tūkstančius metų. Tiksli mastifo gimtinė nėra žinoma. Pasak kai kurių, mastifas - grynakraujis anglų šuo, tuo tarpu kiti mano, kad mastifo protėviai yra Tibeto mastifai ir molosų šunys. Iki IV amžiaus prieš mūsų erą senovės Graikijoje susiformavo šunys, tapę pagrindu tolesniam įvairių šunų veislių vystymuisi, kurie gavo senovės genties vardą "molosai". Šunys buvo įspūdingo dydžio, buvo naudojami stambių žvėrių medžioklėje (šernų, elnių, ir t.t.) ir gyvulių apsaugoje. Senovės Romoje molosus naudojo apsaugai, kariniams tikslams ir gladiatorių kovoms. Pirmą kartą mastifas paminėtas Anglijoje IX amžiuje. Ten jie buvo naudojami karo tarnyboje, pilių ir dvarų apsaugoje nuo plėšikų, stambių žvėrių medžioklėje. XVI - XIX a. mastifų atvaizdai byloja, kad jie skyrėsi nuo šiuolaikinių. Tais laikais egzistavo kelios mastifų rūšys.

XIX a. pradžioje veislės populiarumas pradėjo mažėti. 1872 m. Anglijoje siekiant išsaugoti ir plėtoti šią veislę buvo įkurtas senųjų anglų mastifų klubas. Tačiau XIX a. uždraudus gyvūnų pjudymą šunimis, madingais tapo masyvūs trumpasnukiai šunys. Todėl iki I pasaulinio karo, veislė įgijo modernų eksterjerą, kuris skyrėsi nuo darbinių šunų išvaizdos. Po I ir II pasaulinių karų mastifai beveik išnyko. Dar daugiau… Pasak kai kurių ekspertų, senųjų anglų mastifų veislė po II pasaulinio karo išnyko visiškai. Atkuriant veislę buvo susitaikyta su daug kompromisų. Taigi XX a. 40 - tieji, skaitomi naujojo mastifo gimimo periodu.

Anglų mastifas - apsauga ir ištikimas draugas. Nepasitiki nepažįstamais žmonėmis. Kaip taisyklė, mastifas ramus, orus ir subalansuoto charakterio, tačiau kilus pavojui aršiai gina savo šeimą. Mastifas jungia didybę ir gerumą, drąsa ir švelnumą. Jis tolerantiškas kitiems šunims ir gyvūnams. Vaikams rodo meilę ir kantrybę. Šiam šuniui reikia daug vietos, jis netinkamas laikyti ankštame bute. Kaip ir daugumai labai didelių veislių, reikalinga sumani priežiūra. Augančiam šuniukui reikalinga tinkamai subalansuota mityba, gerai paskirstytas fizinis krūvis. Kaip tai tinkamai padaryti, gali rekomenduoti tik kvalifikuotas šios veislės žinovas.

Išvaizda. Masyvus, galingas, įspūdingas šuo. Dideli dydžiai puikiai dera su harmoningu kūno sudėjimu ir darbo savybėmis.

Dydis. Anglų standartas nenurodo minimalaus aukščio ties ketera, pagrindinis dalykas - proporcijos. JAV reikalaujamas patino minimalus aukštis ties keterą - ne mažesnis kaip 76 cm, patelės - mažiausiai 70 cm. Svoris: patinas - apie 80 kg, patelė - 64 kg.

Galva. Masyvi, kvadrato formos, plati (galvos pločio santykis su ilgiu - 2 : 3), gerai išvystytais raumenimis. Skruostai ryškūs, bet neiškilūs. Pakaušis nėra ryškus. Antakių lankai truputį išgaubti. Kakta šiek tiek išgaubta. Kai šuo susikoncentravęs ant kaktos pasirodo raukšlės. Perėjimas nuo kaktos link snukio aiškus, bet ne aštru. Snukis kvadratinis, trumpas. Lyginant su galvą - maždaug 1 / 3. Kaukolės ir snukio linijos lygiagrečios. Snukio profilis stačiakampio formos. Nosis plokščia, plati, juodos spalvos. Žandikauliai stiprūs, kvadratiniai. Lūpos mėsingos, storos, kraštai juodi. Ausys išaugusios plačiai (beveik ant kaukolės krašto) ir aukštai (kaukolės viršuje), kabančios, plonos, tamsios arba juodos spalvos, vidutinio ilgio (trumpos galvos atžvilgiu), užapvalintais galais, lygiakraščio trikampio formos, nukreiptos į priekį ir prigludusios prie skruostų. Akys tamsios, apvalios, gana toli viena nuo kitos. Žirklinis arba tiesus sukandimas.

Uodega. Išaugusi aukštai, ilga, pjautuvu nuleista žemyn. Judesio metu nepakyla virš nugaros.

Kailis. Trumpas, prigludęs, šiurkštus. Pavilnė tanki, trumpi, minkštesnė.

Spalva. Abrikosų - gelsvai ruda, sidabro - gelsvai ruda, tamsiai gelsvai ruda - tigrinė. Ausys, snukio kaukė ir nosis, visada turi būti juodos spalvos.