Dobermanas 3 Į sąrašą

Dobermanas - aktyvus ir žaismingas.

Dobermanas (angl. Dobermann) - gana jauna veislė, išvesta XIX a. pabaigoje, Apoldo mieste, Tiuringijoje (Vokietija). Šios šunų veislės įkūrėjas Karl Friedrich Louis Dobermann, mokesčių rinkėjas, kurio vardu veislė vadinama iki šiol. Darbe jam buvo reikalingas geras "apsauginis", ir jis nusprendė sujungti į vieną šunį ištikimo draugo ir bebaimio gynėjo sugebėjimus. Nėra tiksliai žinoma kokie šunys buvo naudojami kuriant veislę. Kai kuriose publikacijose teigiama, kad dobermanas turi rotveilerių, medžioklinių šunų, pinčerių, boseronų, Mančesterio terjerų, anglų greihaundų, mastifų ir, galbūt, veimaranerų kraujo. Tiksliai parinkus ir suderinus poras, Dobermann išgavo šunis, kurie išsiskyrė iš kitų tiek išore, tiek tarnybiniais sugebėjimais.

Pirmas veislės pavadimas buvo "Tiuringijos pinčeris". 1899 m. ši veislė buvo pavadinta "dobermanas - pinčeris". 1949 m. buvo nuspręsta išbraukti žodį "pinčeris" ir veislė ėmė vadintis tiesiog "dobermanas". 1960 m. veislė šiuo vardu užregistruojama Tarptautinės šunų federacijos (FCI). Pirmasis dobermano veislės standartas 1899 metais suformuluotas Apoldo dobermanų - pinčerių klubo, kuris galiausiai buvo pavadintas "Vokietijos Nacionalinis dobermanų klubas". 1908 metais dobermanas oficialiai įregistruotas JAV.

Dobermanas turi puikius paieškos, tarnybinio šuns, gelbėjimo, patikimo sargo sugebėjimus. Jis labai aktyvus ir judrus, nepatiklus pašaliniams. Namuose dobermanas mylintis ir draugiškas, be galo ištikimas savo šeimininkams. Patelėms būdingas prisirišimas ir meilė vaikams. Sugyvena su kitais šunimis ir gyvūnais. Ši šunų veislė tinka aktyviems žmonėms. Dobermanas, jei su šeimininku turi ryšį, lengvai dresuojamas ir noriai dirba. Tačiau, mokymas turi būti vykdomas nuolat. Jei nuo mažens nėra skiriamas deramas dėmesys, jis gali išaugti problemišku ir sunkiai valdomu. Dobermaną patogu laikyti bute, jo kailis nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau jam reikalingi pasivaikščiojimai ir fizinis krūvis.

Išvaizda. Vidutinio dydžio, raumeningo ir stipraus kūno sudėjimo, bet ne pernelyg masyvus.

Dydis. Ūgis: patinų - 68-72 cm, patelių - 63 - 68 cm. Svoris: patinų - 40 - 45 kg, patelių - 32 - 35 kg.

Galva. Žiūrint iš viršaus galva primena buką pleištą. Kaktos linija, šiek tiek užapvalinta, žemėja link pakaušio. Antakių lankai gerai matomi. Pakaušio išgaubimas ne ryškus. Galvos raumenys gerai išsivystę. Perėjimas nuo kaktos link snukio aiškiai matomas. Nosis gerai matoma, su didelėmis šnervėmis, į priekį neišlindus. Juodos spalvos šunų nosis - juoda, rudos - šviesesnio atspalvio. Skruostai plokšti ir raumeningi. Lūpos stipriai ir tolygiai prigludusios prie galingų žandikaulių. Lūpų spalva juodų šunų tamsi, rudų - šviesesnio atspalvio. Žirklinis sukandimas.

Akys vidutinio dydžio, ovalios, tamsios spalvos. Rudų šunų leidžiamos šviesesnio atspalvio. Vokai prigludę.

Ausys vidutinio dydžio, prigludusios prie skruostų.

Uodega. Trumpa, kerpant paliekami du slanksteliai.

Kailis. Trumpas, stangrus, tankus, be povilnės, tolygus visame paviršiuje.

Spalva. Juoda arba tamsiai ruda su įrūdžiu, aiškiai apibrėžtomis dėmėmis. Dėmės yra ant skruostų, virš vokų, ant gerklės, krūtinės, čiurnų, pėdų, sėdmenų, vidinės šlaunų pusės.