Škotų terjeras 0 Į sąrašą

Škotų terjeras (angl. Scottish Terrier), ankščiau nešiojęs "Aberdino terjeras" vardą, įvairiomis formomis gyvuoja šimtmečius, tačiau tik nuo XIX a. pradžios pradėtas kryptingas veislės puoselėjimas. Veislė išvesta medžioti lapes ir barsukus.

Škotijoje egzistuoja daug terjerų veislių, bet būtent ši veislė gavo Škotijos vardą, prie kurios tobulinimo ypač prisidėjo kapitonas Gordon Murray ir S.E. Shirley. 1860 metais Birmingeme, Anglijoje, įvyko pirmoji paroda, kur škotų terjerai dalyvavo atskiroje aikštelėje.

Veislės standartas priimtas 1883 metais. Vėliau standarte padaryti tik nedideli pakeitimai, iš esmės jis liko toks pats. 1882 metais Anglijoje ir Škotijoje buvo įsteigtas Škotų terjerų klubas. Kai veislės populiarumas išaugo, abiejose šalyse susikūrė atskiri klubai.

Škotų terjeras (arba tiesiog "škotas") - kompaktiškas, stiprus, raumeningas, paliekantis didelės jėgos mažame kūne įspūdį. Kailis gerai apsaugo, bet kokiu oru. Škotų terjerams reikalingi reguliarus krūviai ir ilgi pasivaikščiojimai. Ūgis ties ketera apie 25 cm. Svoris: patinas - 8,6 - 10 kg, kalė - 8,2 - 9,5 kg.

Veislė pripažįstama: CKC, FCI, AKC, UKC, ANKC, NKC, NZKC, ACR.

Savybės ir charakterio bruožai: simpatiškas, guvus, ištvermingas šuo su stipriu charakteriu. Turi milžinišką jėgos ir energijos rezervą, puikiai prisitaiko miesto ir kaimo gyvenime.

Galva: aukštai iškelta. Kaukolė ilga, vidutiniškai plati, šiek tiek išgaubta, padengta trumpu, kietu kailiu. Neplokščia - turi būti matomas nežymus perėjimas nuo kaktos link snukio.

Snukis: proporcingas kaukolės ilgiui, beveik nesiaurėjantis link nosies. Nosis didelė, juoda. Nasrai tiesūs, kvadratiniai. Nosis šiek tiek išsikišus į priekį palyginus su apatiniu žandikauliu, todėl atrodo, kad viršutinis žandikaulis ilgesnis už apatinį. Sąkandis žirklinis, tačiau leidžiamas ir tiesus.

Akys: mažos, migdolo formos, toli viena nuo kitos. Akių spalva tamsiai ruda arba beveik juoda. Blizgančios, įžvalgios ir energingos išraiškos.

Ausys: mažos, stačios, išaugusios aukštai, smailėjančios, ne apkarpytos. Ant ausų trumpas kailis.

Kaklas: vidutinio ilgio, tvirtas ir raumeningas, bet ne trumpas, kad šuo neatrodytų grubus.

Kūnas: saikingai trumpas, su elastingais šonkauliais ir stipriu juosmeniu, gana raumeningomis užpakalinėmis kojomis. Krūtinė plati ir gili.

Galūnės: priekinės ir galinės kojos trumpos, masyvios kaulų struktūros, proporcingos šuns dydžiui. Šlaunys raumeningos. Pėdos apvalios su storomis pagalvėlėmis ir tvirtais nagais. Priekinės pėdos didesnės nei galinės.

"Škotų" judesiai būdingi ir tipiški tik šios šunų veislės atstovams. Priekinės kojos juda ne lygiagrečiomis plokštumomis - greičiau nukreiptos šiek tiek į vidų. Taip yra dėl trumpų kojų ir plačios krūtinės. Užpakalinių galūnių judesiai tiesūs.

Uodega: ilgis apie 18 cm. Iškelta aukštai, bet ne virš nugaros.

Kailis: storas, tiesus, šiurkštokas. Pavilnė prigludusi, tiesi, gana ilgais apsauginiais plaukais, kurie apie apie 5 cm ilgio. Priklausomai nuo spalvos plaukų tekstūra šiek tiek skiriasi. Barzdos, kojų ir apatinės kūno dalies plaukai gali būti minkštesni, bet šuo neturi atrodyti pūkuotas.

Spalva: plieno arba plieno pilka, raiba arba mišri (juodos arba raudonos spalvos plaukai su baltais plaukais, kartais melsvų - pilkų plaukų mišinys), juoda, smėlio arba kviečių. Nedidelės baltos dėmelės leidžiama tik ant krūtinės. Balta spalva neleidžiama.

Škotų terjerai primena garbingus kilnius ponus, karštai gina savo nepriklausomybę ir išsiskiria drąsa.

Škotų terjeras apjungia visus terjerų privalumus ir trūkumus - užsispyręs, gudrus ir mylintis laisvę, tuo pat metu pripažįsta ribas, kurių net jis negali kirsti. Dažnai "ekspertai" jį vadina - užsispyrusiu, tiesiog jis - ne vergas ir paklūsta komandai tik tada, kai mano, kad ji yra visiškai teisinga. Nepatyrusį šeimininką jis gali išvesti iš kantrybės, stovėti už save ir paklusti kai mano esant reikalinga.

Jūsų norai - terjerui ne įsakymas. Jis labai myli laisvę, tačiau leidžiasi mokomas. Užsitarnauti šio nepaprasto šuns pagarbą galima tik meiliu ir protingu elgesiu. Auklėti nepriklausomą Škotijos terjerą pradėkite nuo labai ankstyvo amžiaus, kitaip šuo pasinaudos jūsų silpnumu ir taps tiesiog nepakeliamu.

Nesitikėkite, kad augintinis kiekvieną sekundę dovanos jums švelnumą, ne, neškotiškas tai stilius! Škotų terjeras labai santūrus - tai vienas iš svarbiausių jo charakterio bruožų. Tarp jų pasitaiko net tokių snobų, kad gali tekti kreiptis į juos "Jūs". Pašaliniai jam tiesiog neegzistuoja. Nepaisant savo nepriklausomo charakterio "škotas" dažnai kenčia dėl pavydo, nors ir neparodo sieloje siautėjančių aistrų.

Nepaprasti škotų terjero santykiai ir su vaikais. Tiems, kuriuos šuo žino ir elgiasi su juo tinkamai - nekyla jokių problemų. Vis dėlto, tai nėra idealus kompanionas triukšmingose vaikų žaidimuose ir tikrai ne auklė. Nors yra išimčių. Škotų terjeras idealus vienišai porai ar pagyvenusiam garbingam džentelmenui. Tai geras sargas ir net gynėjas, todėl būkite atsargūs, kai svetimi atėjo į namus. Gali įkąsti!

Dažnai škotų terjerai lyginami su… katėmis. Pavyzdžiui, tam tikru dienos metu šuo jaučia nenugalimą būtinybę visu greičiu bėgioti po butą, šokinėti ant sienų ir daryti greitus 180 laipsnių apsisukimus! Kartais yra arogantiškas, kaip katė - terjeras tiesiog gali perlipti jus, vietoj to, kad apeitų…

Nežiūrint į savo trumpas kojas, škotų terjeras - didelis pasivaikščiojimų gerbėjas, čia jis - nenuilstantis. Svarbi detalė, miestiečiams - jei pratinsite augintinį nuo mažens, jis visą dieną be problemų vienas pabus namuose.

"Škotai" turi labai gerą sveikatą, retai serga. Tarp paveldimų ligų, laimei, retai pasitaikančių, galima išskirti kraujotakos sistemos ir inkstų ligas. Originali terjero "konstrukcija" dažnai sukelia problemų poravimosi ir gimdymo metu.

Atsisakykite škotų terjero, jei negalėsite skirti pakankamai laiko rūpintis jo kailiu. Po kiekvieno šėrimo ūsai ir barzda - pagrindinė puošmena turėtų būti gerai išplauti ir iššukuoti specialiomis šukomis. Bent du kartus per metus pagal specialią schemą daromas trimingas, be to, kartą per savaitę būtina šukuoti kailį. Po pasivaikščiojimo lietuje - valyti kojas, pilvą ir ūsus. Žinoma, jis bus dėkingas, nes jo akyse "darbai verti daugiau, nei žodžiai"!