Amerikiečių pitbulterjeras (pitbulis) 0 Į sąrašą

Amerikiečių pitbulterjeras - energingas ir linksmas.

Pasak kai kurių kinologų, tiesioginiai pitbulterjerų (angl. Pit Bull) protėviai yra senieji bul - and - terjerai, kurie XIX a. pradžioje buvo plačiai paplitę Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1835 metais kai Anglijoje buvo uždraustas viešas bulių pjudymas šunimis, kur buvo naudojami buldogai, kruvinų spektaklių gerbėjai, persiorientavo į šunų kovas ir žiurkių pjudymą šunimis. Tam buvo reikalingi labiau kompaktiški, judresni šunys - buldogus pradėjo kryžminti su terjerais. Naujai išvesti šunys buvo vidutinio dydžio , labiau ištvermingi ir judrūs, geriau tiko šunų kovoms nei buldogai. Buldogai ir senieji bul - and - terjerai, kolonistų atgabenti į Ameriką iš Anglijos, Airijos, Škotijos tapo šios šunų veislės pagrindu. Šunų veisimas buvo atliekamas keliomis kryptimis. Tie, kurie šunis naudojo šunų kovoms, bandė išgauti mažesnius, lengvesnius šunis. Tie, kurie naudojo šiuos šunis kitiems tikslams, nesiekė sumažinti jų dydį. Laukinių Vakarų pionieriai pitbulterjerus naudojo apsaugai, prižiūrėti gyvuliams, medžioklėje. Šiems tikslams geriausiai tiko didesni šunys, kuriuose tekėjo daugiau buldogų kraujo.

Iki oficialaus pripažinimo šie šunys buvo įvairiai vadinami. Pavadinimas "amerikiečių pitbulterjeras" oficialiai patvirtintas po to, kai veislę Jungtinėse Valstijose oficialiai pripažino UKC. Šiuo metu amerikiečių pitbulterjerų klubas yra antras pagal dydį JAV. Tuomet buvo patvirtintas veislės standartas, parengtos oficialios kovų taisyklės. Pradiniame etape buvo registruojami tik šunys dalyvaujantys kovose. Tačiau pastaraisiais metais UKC šunų kovų neorganizuoja ir nepalaiko. Veisimas vykdomas išorės ir darbinių savybių gerinimo kryptimi. Kreipiamas dėmesys paklusnumui, apsaugai, pėdsakio darbui gerinti. Vykdomos svorių vilkimo, vikrumo ir t.t. varžybos. 1909 metais buvo įkurta Amerikos šunų veisėjų asociacija (ADBA). Veislės nepripažįsta FCI ir daugelis Europos Sąjungos šalių.

Amerikiečių pitbulterjeras pasižymi begaline energija, linksmu būdu, smalsumu ir meilę aštriems pojūčiams. Vykdant kryptingą atranką, šiuolaikinis pitbulis pasižymi puikia sveikata, ištverme ir stipria nervų sistema. Subalansuotas charakteris, vidutinis dydis ir trumpas kailis daro šį šunį idealiu miesto gyventojams. Jis taip pat gerai jaučiasi ir kaime. Šie šunys yra nereiklūs, lengvai perneša aplinkos pasikeitimus. Šios veislės šunims reikalingos aktyvios treniruotės.

Tinkamai veisiant ir auginant pitbulterjerams nėra įgimta agresija ir nepasitikėjimas žmonėms. Tačiau santykiai su kitais šunimis ir gyvūnais, gali sukelti tam tikrų problemų. Nepaisant daugelio teigiamų savybių, ši veislė netinkama masiniam auginimui - ne kiekvienas gali būti geras tokio šuns šeimininkas. Savininkas turėtų turėti pakankamai laisvo laiko, noro ir fizinių gebėjimų, kad galėtų tinkamai dresuoti ir treniruoti tokį šunį. Augintinio auklėjimas negali būti vertinamas nerimtai.

Netinkama atranka, auklėjimo stoka, ar jei pitbulis papuola į žmogaus rankas, kuris sąmoningai skiepija agresiją, pitbulterjeras gali tapti nevaldomas.

Išvaizda. Svoris ne ypač svarbus, patinams patartina - 16 - 27 kg, patelėms - 14 - 23 kg. Šuns ūgis ir svoris turėtų būti proporcingi.

Galva. Kaukolė vidutinio ilgio, primena plytą, plokščia ir plati tarp ausų. Skruostai išsipūtę, be odos raukšlių. Snukis kvadratinis, platus ir gilus. Žandikauliai gerai išvystyti, sudaro didelės jėgos įspūdį. Žirklinis sukandimas. Ausys apkarpytos arba ne, išaugusios aukštai, be raukšlių. Akys apvalios, toli viena nuo kitos, leidžiamos bet kokios spalvos.

Uodega. Trumpa, palyginus su kitais dydžiais. Išaugusi žemai, smailėjanti į galą. Laikosi ne aukščiau nugaros lygio.

Spalva. Leidžiamos bet kokios spalvos.