Labradoro retriveris 1 Į sąrašą

Labradoro retriveris - tikras šeimos draugas.

Labradoro retriveris (angl. Labrador Retriever) - seniausia ir populiariausia retriverių veislė. Pirmą kartą buvo paminėtas 1822 metais. Tiksli labradoro kilmė nėra nustatyta, tačiau žinoma, kad jo protėviai buvo Šiaurės Amerikos indėnų šunys (niūfaundlendas), kurie padėjo žvejams traukti tinklus ir rinkti žuvis šokinėjančias iš tinklų. Daug vėliau, šie šunys buvo naudojami medžioklėje.

Pirmą kartą europiečiai šiuos šunis pamatė Sent Džonso miesto uoste (ekonominis Niufaundlando salos centras, Kanada), todėl pradžioje juos vadino "Švento Džono niūfaundlendai". Labradore buvo sutinkamos dvi šunų rūšys: "didelis niūfaundlendas" - stambus gauruotas šuo, kuris buvo naudojamas malkų gabenimui ir "mažas niūfaundlendas" - lengvesnis, su trumpu, vandeniui nepralaidžiu kailiu, šuo. Vidutinio dydžio, labai judrus ir aktyvus, turintis puikią nuojautą ir be galo mylintis vandenį. XVIII amžiuje anglų žvejai pradėjo imti labradorus į laivus, kurie padėjo jiems gaudyti žuvis, gelbėdavo žmones per audrą, o sunkiai įveikiamose vietovėse buvo naudojami kroviniams vežti.

Pradžioje į Angliją papuolė stambūs, gauruoti šunys - vėliau gavę "niūfaundlendo" pavadinimą. Labradoro retriveriai į Angliją buvo atvežti iš Šiaurės Amerikos (Kanada) apie 1860 metus. Britai įvertino šių šunų įgimtą polinkį daiktų atnešimui, o bandydami gerinti šuns savybes, kryžmino juos su seteriais ir kitais retriveriais. Iš pradžių labradorai buvo tik juodos spalvos, pirmieji gelsvo atspalvio šuniukai gimė 1899 metais. Vėliau pasirodė šokolado spalvos šunys. 1903 metais labradoro retriveris Anglijoje oficialiai pripažintas kaip šunų veislė, nuo 1916 metų egzistuoja Juodų labradorų klubas, 1924 metais pripažinti ir gelsvo atspalvio šunys.

Labradoro retriveris - universalus: naudojamas medžioklėje, mylimas šeimoje, puikus atletas, tarnauja aklųjų vedliu, muitinėse, taip pat gelbėjimo tarnybose. Tai miklus, stabilios psichikos, puikios nuojautos, švelnaus sukandimo atnešant grobį medžioklės metu šuo, aistringai mylintis vandenį ir lengvai prisitaikantis prie įvairių sąlygų. Labai draugiškas, supratingas. Protingas, lengvai dresuojamas, paklusnus, mylintis vaikus. Gerai sutaria su kitais šunimis ir gyvūnais. Labradoras yra stiprios sveikatos, nepretenzingas. Kailiui nereikalinga ypatinga priežiūra. Tinka gyventi tiek bute, tiek nuosavame name.

Išvaizda. Tvirto sudėjimo, kompaktiškas, labai aktyvus šuo, su į kaukolę, plačia ir gilia krūtine, plačiu ir stipriu juosmeniu.

Dydis. Idealus ūgis ties ketera: patinų - 55 - 57 cm, patelių - 54 - 56 cm. Svoris - 25 - 34 kg.

Galva. Kaukolė plati ir masyvi, aiškus perėjimas nuo kaktos iki snukio. Snukis vidutinio ilgio, galingas, tačiau negrubus. Nosis plati, aiškiai matomos šnervės. Akys vidutinio dydžio, protingu ir draugišku žvilgsniu, rudos arba riešuto spalvos. Ausys nesunkios ir lengvos, prigludusios. Žirklinis sukandimas.

Uodega. Skiriamasis veislės bruožas, labai stora ties pagrindu, palaipsniui smailėjanti link galiuko, vidutinio ilgio, be nukarusių plaukų. Tankus kailis per visą uodegos ilgį, jai suteikia apvalią formą. Gali būti užriesta, bet neturėtų užsilenkti ant nugaros.

Kailis. Trumpas, tankus, lygus, šiurkštus, su vandeniui nepralaidžia pavilne.

Spalva. Juodos, gelsvos arba rudos spalvos ("kepenų" arba šokolado). Gelsvai ruda varijuoja nuo šviesiai kreminės iki rausvos. Priimtina maža balta dėmė ant krūtinės.