Amerikiečių kokerspanielis 0 Į sąrašą

Amerikiečių kokerspanielis - tikras šeimos numylėtinis.

Įvairūs spanielių šunys Amerikoje atsirado dar prieš Jungtinių Valstijų sukūrimą. Amerikiečių kokerspanielis (angl. American Cocker Spaniel) tiesiogiai kilo iš anglų kokerspanielių. Tačiau, Jungtinėje Karalystėje ir JAV veisimas buvo vykdomas skirtingomis kryptimis, todėl atsirado reikšmingų skirtumų tarp amerikiečių ir anglų kokerspanielių. Nepaisant to, kad anglų kokerspanieliai Amerikoje buvo pradėti veisti dar XVIII a., tačiau tik 1883 m. pirmą kartą dalyvavo parodoje, kaip atskira veislė. Graži išvaizda ir puikios medžioklės savybės patraukė žmonių dėmesį - greitai atsirado daug šios šunų veislės gerbėjų. Buvo pradėtas intensyvus veisimas ne tik JAV, bet ir kitose šalyse. Iki 1915 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dar buvo praktikuojamas amerikiečių ir britų linijų kryžminimas. 1935 m. nuo Amerikos spanielių klubo atskiriamas anglų kokerių klubas, kuris kryptingai vykdė veislininkystės darbus, kurie lėmė, jog galutinai šios dvi veislės atsiskyrė.

Pradžioje veisiamas kaip medžioklinis šuo, amerikiečių kokerspanieliui būdinga aistra medžioklei, tačiau pastaraisiais metais daugumoje šalių jis auginamas tik kaip dekoratyvinis šuo, šeimos numylėtinis ir gražus parodų dalyvis.

Amerikiečių kokerspanielio kailiui reikalinga kasdieninė priežiūra - šukavimas, kojų plovimas po pasivaikščiojimo, maitinant rišti ausis (arba naudoti siaurą dubenėlį), periodinis kirpimas. Dalyvavimas parodose reikalauja sudėtingo pasirengimo: profesionalaus kirpimo ir trimingo.

Išvaizda. Amerikiečių kokerspanielis - tvirtas ir kompaktiškas, kvadratinės formos šuo, gerai išvystytais raumenimis.

Dydis. Idealus ūgis patinui - 38 cm, patelei - 35,6 cm.

Galva. Apvali kupolo formos kaukolė, staigus perėjimas nuo kaktos link snukio. Snukis platus, bukas, viršutinė lūpa dengia apatinį žandikaulį. Snukis sudaro trečdalį galvos ilgio. Skruostai neišsikišę. Akies obuolys yra apvalus ir pilnas, žvilgsnis nukreiptas į priekį. Vokų linija yra šiek tiek migdolo formos. Akies rainelės spalva tamsiai rudos spalvos, geriau jei spalva tamsesnė. Nosis pakankamo dydžio, derinasi prie snukio ir priekinės galvos dalies, su gerai išvystytomis šnervėmis. Juodos spalvos - juodų, pilkai - juodų ir juodai - baltų spanielių. Kitų atspalvių šunų gali būti rudos, tamsiai kaštonų arba juodos spalvos, tamsesnės spalvos yra tinkamesnės. Nosies spalva dera su akių kraštų spalva. Žirklinis sukandimas. Ausys kabančios, ilgos, plonos, padengtos tankiais plaukais, išaugusios ne aukščiau išorinio akies kampo.

Uodega. Išaugusi aukštai, maždaug per pusę nukirpta, laikoma šiek tiek virš nugaros linijos ir nuolat juda, jei šuo žvalus.

Kailis. Ant jo galvos trumpas ir plonas; ant kūno - vidutinio ilgio, su pakankama pavilne. Ausys, krūtinės ląsta, pilvas ir kojos padengtos puošniais plaukais, bet ne taip, kad būtų nuslėptos formos ir judesiai. Šilkinis, tiesus arba šiek tiek banguotas.

Spalva. Juodos variacijos - juoda ir juodai - pilka.

Bet kokios vientisos spalvos, išskyrus juoda. Varijuoja nuo šviesiai kreminės iki tamsiai raudonos, įskaitant ruda ir rudai - pilką. Galima nedidelė balta dėmė ant krūtinės ir (arba) ant kaklo.

Dėmėtų variacijų spalvos. Dviejų ar kelių spalvų spalvos, aiškus spalvų skaidymas (aiškios spalvų ribos), iš kurių viena turi būti balta; juodai - baltos, raudonai - baltos (raudona - nuo šviesiai kreminės iki tamsiai raudonos), rudai - balta ir kerša, įskaitant visus spalvų derinius su pilka.