Rusų kurtas 0 Į sąrašą

Rusų kurtas - draugiškas, protingas ir drąsus.

Rusų kurtas (angl. Borzoi arba Russian Wolfhound) - medžioklinis miškastepių šuo. Jis dalyvaudavo pavojingame sporte, t.y. vilkų medžioklėje. Šunų medžiokles rengdavo ir su malonumu stebėdavo rusų aristrokratai.

Pirmasis rusų kurtų standartas oficialiai buvo pripažintas 1888 metais. Didysis kunigaikštis Nikolajus Nikolajevičius įkūrė pirmąjį kurtų veislyną. Tačiau proporcingumas ir estetiškumas nebuvo pagrindiniai kurtų veisimo kriterijai. Svarbiausios rusų kurtų savybės buvo - jėga, greitis, narsumas, sugebėjimas medžioklėje pagauti vilką. Nors vilkų medžioklė Rusijoje ir buvo tradicija, tačiau Anglijoje ir kitose šalyse rusų kurtus veisė dėl jų ypatingo grožio: laikysena ir išvaizda didinga bei kilminga, o formos ir judesiai harmoningi.

Charakteris ir savybės. Rusų kurtai pasižymi budrumu, judrumu, jėga ir veržlumu sučiumpant žvėrį. Temperamentas ramus, bet pamatęs žvėrį labai įsiaudrina.

Galva. Ilga, siaura, sausa, grakščių linijų, aiškių pleišto pavidalo formų. Kaukolė ir nosies galiukas turi sudaryti buką kampą. Tamsi dalis tiesi arba truputį nuožulni link išraiškingo pakaušio iškilimo.

Snukis. Ilgas, siauras, sausas, ties nosies galiuku su nedidele kuprele. Nosies galiukas juodas, išsikišęs virš viršutinio žandikaulio, nesmailus. Sausos lūpos glotniai aptraukia žandikaulius. Žirklinis sukandimas.

Akys. Didelės, ovalios, įstrižos. Labai arti viena kitos - tarp pakaušio iškilimo ir nosies galiuko. Tamsiai rudos spalvos. Vokai su tamsiais kraštais.

Ausys. Mažos, labai plonos, lanksčios, smailios, padengtos trumpu plauku. Iškeltos aukštai ir neplačiai, įtrauktos atgal išilgai sprando, kaip arklio. Ausų galiukai kartais lengvai atlošti atgal.

Sprandas. Ilgas, raumeningas, iš šonų paplokščias, neišsikišęs, lengvai išlenktas į viršų.

Korpusas. Šiek tiek pailgas. Krūtinė siaura, tačiau pakankamai gili, dažnai siekia iki alkūnių. Šonkauliai plokšti arba šiek tiek iškilūs. Pilvas stipriai pakeltas. Jo visiškai nesimato iš po kirkšnių. Patinų kirkšnys vos pastebimos, kalių gali būti ilgesnės. Sturplis ilgas ir platus. Mentės beveik susiliečia su gogu. Patinų nugara gana trumpa ir išsilenkusi link strėnų, sudaro ilgą ir grakštų lanką, bet ne kuprą. Kalių nugara labiau išlenkta, nei patinų. Kalių tiesi nugara nelaikoma trūkumu. Kryžmuo gana ilgas, labai raumeningas.

Galūnės. Priekinės: pečiai plokšti, reljefiniai, neturi stovėti įstrižai. Priekinės kojos visiškai tiesios, plokščios, sausos. Žiūrint iš priekio jos siauros, o iš šono ties pečiais link letenų ankštėja. Alkūnės griežtai nukreiptos atgal, ne palenktos atgal ir neišlenktos į išorę, tačiau pastebimai atskirtos nuo kūno. Užpakalinės galūnės: kojos platesnės už priekines. Klubai plokšti, kaulai labai platūs, raumenys ilgi, elastingi ir gerai išsivystę. Klubai ir blauzdos turi būti kiek galima ilgesnės ir platesnės. Pėdos turi būti trumpos. Užpakalinės kojos neturi būti labai vertikalios.

Letenos. Siauros, ovalios, ilgos glotniai susieinančios su lenktais pirštais. Šuo greičiau stovi ant nagų, nei ant pagalvėlių.

Uodega. Ilga, plona, lanksti, kardo arba pjautuvo formos. Padengta tankiais plaukais, sudaranti plunksnos formą. Tai vienas iš pagrindinių šios veislės šunų savybių. Ramybės būsenoje nuleista žemyn. Trūkumas - uodega žiedo arba kabliuko formos ir laikoma virš nugaros.

Kailis. Ilgas, šilkinis, gražiai blizgantis, banguotas arba stipriai garbanotas. Galūnių šonuose trumpas, glotniai prigludęs. Ant nugaros ir kaklo ilgesnis, banguotas. Grožio trūkumas - trumpas kailis, smulkios garbanos arba klostės. Ant galvos, ausų ir priekinės kojų dalies kailis trumpas, glotniais prigludęs. Daug garbanų ant klubų ir aplink kaklą, sudarančių "movą". Ant užpakalinės priekinių kojų dalies, krūtinės, užpakalinės klubų pusės ir uodegos ilgos pašukos. Poplaukis ne ryškus.

Kailio spalva. Baltas, baltas su juodu, rusvas, bet kokio atspalvio gelsvai rusvas: sidabrinis ir auksinis, auksinis, juodai gelsvai rusvas su tamsiu snukiu ir galūnėmis, pilkas, rusvas, gelsvai rusvas, tigrinis su ilgais tamsesnės spalvos ant šviesaus fono ruožais. Leidžiamos rusvos dėmės, tačiau nepageidaujamos. Rusų kurtai su tamsiu atspalviu turi jiems būdingą tamsią kaukę (mazuriną).

Priežiūra. Nežiūrint į ūgį, rusų kurtas puikia sutaria ir su kitais naminiais gyvūnais, ir su mažais vaikais. Šie šunys gana ramūs, jie retai kada žaidžia judrius žaidimus, nebent su kitais šunimis, jei juos gerai pažįsta. Labai nemėgsta grubaus elgesio. Namuose kurtas meilus, neįkyrus ir tvarkingas.

Šie šunys savo kailiu rūpinasi patys. Tačiau tai nereiškia, kad šeimininkai turi pamiršti šio šuns priežiūrą. Rusų kurtai turi ilgą kailį, kurį reikia šukuoti kartą į savaitę. Tačiau jų kailis labai šeriasi, todėl tam prireiks papildomos priežiūros. Didesnį dėmesį reikėtų skirti letenų priežiūrai. Kailį tarp pirštų būtina pakirpti.

Kadangi kurtai iš tikrųjų sugeba savimi pasirūpinti, maudyti juos reikia retai.

Šios veislės šunims būtina bėgioti ir žaisti. Šeimininkas turėtų pasirūpinti įvairiais pratimais, svarbu, kad rusų kurtas visada būtų geros fizinės formos. Bėgiodamas arba važiuodamas dviračiu, šeimininkas gali drąsiai pasiimti savo augintinį drauge. Tai bus puikus kompanionas.

Rusų kurtas labai išrankus maistui. Jį reikia šerti tik kokybišku ėdalu, kuriame yra visų svarbiausių komponentų reikalingų jo raumenų ir kaulų struktūrai. Svarbus mitybos elementas - dieta.

Šerkite rusų kurtą suskaidytu maistu kelis kartus per dieną. Tai pagerins jo virškinimą ir savijautą. Po valgio neplanuokite jokių aktyvių žaidimų ar pratimų. Leiskite savo keturkojui pailsėti.

Rusų kurtas - šuo, turintis puikų charakterį. Jis protingas ir švelnus. Labai atsidavęs ir visada pasiruošęs apginti savo šeimininką bei kitus šeimos narius.

Panašios veislės:

Duomenys

Kilmės šalis:	Rusija
Veislė išvesta:	XVII a. m.
Paskirtis:	Medžioklinis šuo, kompanionas
Svoris:	34 - 41 kg
Ūgis:	66 - 71 cm
Gyv. trukmė:	10 - 12 metų
Vados dydis:	5 - 8