Afganų kurtas 1 Į sąrašą

Afganų kurtas - grakštus ir didingas.

Afganų kurtas (angl. Afghan Hound) - tai aristokratiškas, grakštus ir didingas šuo. Ilgas, prabangus afgano kailis pakeri daugelį šunų mylėtojų. Nors jis ir pasižymi puikiomis manieromis ir elgesiu, bet nereikėtų pamiršti, kad tai medžioklinis šuo turintis nepriklausomą charakterį. Todėl labai svarbu šuniui parodyti kas namuose yra šeimininkas.

Pagal istorinius šaltinius kurtai egzistavo Artimųjų Rytų rajonuose daugiau nei prieš 5000 metų. Rytų kurtai nepasižymi tokiu atletišku kūno sudėjimu kaip jų trumpaplaukiai Pietų giminaičiai, tačiau turi kitą, ne menkesnę savybę - didelį ištvermingumą. Afganų kurtas yra temperamentingas ir galingas, sugebantis ilgai persekioti medžiojamą žvėrį. Anksčiau šiuos šunis žmonės naudojo antilopių medžioklei kalnuose ir gazelių bei vilkų medžioklei stepėse. Ši šunų veislė Europoje pirmą kartą pasirodė XIX amžiaus pabaigoje kartu su anglų kareiviais, sugrįžusiais namo po karo Afganistane.

Charakteris ir savybės. Tai labai švelnūs, mylintys ir gero charakterio šunys. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad afganai labai šaltai elgiasi su savo šeimininkais, tačiau tai netiesa. Jie labai myli savo šeimininką ir kitus šeimos narius.

Afganas kartais gali parodyti ir blogąją savo charakterio pusę, pvz., jis neis pas jus, kai jį šauksite, mano, kad turi teisę miegoti jūsų lovoje, gali peršokti per tvorą ir pabėgti arba išrausti visą jūsų sklypą. Tačiau nežiūrint į tai, jie yra labai atsidavę ir draugiški su visais šeimos nariais. Afganai turi neįprastą humoro jausmą ir yra labai jautrūs stresui. Su vaikais jie būna kantrūs ir praleidžia nemažai laiko su jais. Tačiau nepatartina afganų kurto laikyti tada, kai namuose yra kūdikis. Kadangi jie yra labai baikštūs ir į netikėtą garsą gali jautriai sureaguoti.

Galva. Pleišto formos, išraiškingas pakaušio pakilimas. Plokščia, nelabai siaura kakta.

Snukis. Ilgas, žandikauliai tvirti ir stiprūs. Nosies galiukas juodas, tačiau šviesios spalvos veislių gali būti tamsiai rudas.

Akys. Tamsios, kartais su auksiniu atspalviu, ovalios, šiek tiek įstrižos.

Ausys. Žemai išaugusias kabančias ausis dengia ilgas šilkinis kailis.

Korpusas. Tvirtas. Plati ir gili krūtinė su išlenktais klubais, plokščia ir raumeninga nugara, tiesus ir trumpas kryžmuo, pilvas pakeltas.

Sprandas. Ilgas, raumeningas.

Galūnės. Ilgos, kaulėtos, raumeningos.

Letenos. Didelės ir plačios.

Uodega. Nelabai trumpa, išaugusi žemai, judant būna iškelta aukštai, uodegos galiukas susuktas į žiedo formą.

Kailis. Ilgas, švelnus. Plaukų struktūra panaši į žmogaus, todėl gali skilinėti jų galiukai.

Kailio spalva. Gali būti juoda, pilka, sidabrinė arba juodai ruda.

Priežiūra. Ilgas ir šilkinis afganų kailis reikalauja reguliarios ir kasdienės priežiūros. Kad plaukai po iššukavimo greitai nesusiveltų patartina naudoti purškiamą buteliuką su vandeniu ir keliais lašais kondicionieriaus.

Jei afganų kurto kailis purvinas arba stipriai susivėlęs pirmiausia jį nuprauskite, o po to šukuokite. Jei šukuosite sausą susivėlusį kailį, jis tik dar labiau susivels, o plaukai pradės trūkinėti. Ir kailis nebeatrodys toks gražus.

Šukuoti afganą reikia nuo šaknų link galiukų, o ne atvirkščiai. Daugelis savininkų naudoja feną, kad galėtų lengviau prieiti prie šaknų.

Norint, kad ilgi afganų kurto plaukai nepatektų į maistą, reikia jam ant galvos uždėti plaukams skirtą tinklelį.

Prieš įsigydami afganų veislės kurtą būkite pasiruošę, jog jo kailiui reikės skirti nemažai laiko. Kitaip jis praras savo formą ir žvilgesį.

Ypatingą dėmesį skirkite afganų nagams ir kaltūnams tarp pirštų. Ausys turi būti visada švarios ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės.

Afganui reikia reguliarių pasivaikščiojimų. Jis būtinai turi išsilakstyti. Gali bėgioti netgi be jokios
kompanijos. Daugelis veisėjų rekomenduoja kartą į dieną bent valandą, geriau dvi treniruoti savo augintinį.

Afganų kurtai yra labai judrūs, todėl linkę vaikytis kates, smulkius graužikus, automobilius ir kitus judančius objektus, kurie tik pasipainioja jų akyse.

Daugelis afganų kurtų su mielu noru prisijungia prie šeimyninių žaidimų. Juos galima išmokyti atnešti daiktus. Ir jums bus smagu, ir jam neblogas užsiėmimas.

Augdami ir vystydamiesi afganų kurtai būna nerangūs ir blogai koordinuoti. Todėl tuo metu būtina kontroliuoti šunelių pratimus ir neužkrauti didelių krūvių. Kitaip gali kilti problemų su kaulų ir raumenų vystymusi.

Mažus afganų kurtų šunelius reikia šerti keturis kartus per dieną (kas 4 valandas). Suaugusius šunis pakanka šerti vieną ar du kartus per dieną: įprastai užtenka trijų puodelių sauso maisto. Duodami sausą maistą, prieš tai pamirkykite jį vandenyje. Taip kils mažiau problemų su virškinimu.

Nepatartina duoti maisto nuo stalo. Kadangi jis gali išbalansuoti šuns mitybą. Geriausia jį šerti sausu ėdalu, kuriame yra pakankamai vitaminų ir mineralų. Duokite afganų kurtui paragauti kelių rūšių maisto, o jis jau išsirinks sau tinkamiausią.

Afganų kurtas - grakštus gražuolis su ilgu šilkiniu kailiu, kupinas energijos ir bet kurią minutę pasiruošęs lėkti lenktynių su vėju. Tai draugiškas, linksmas ir puikus kompanionas jūsų šeimoje!

Panašios veislės:

Duomenys

Kilmės šalis:	Afganistanas
Veislė išvesta:	1926 m. m.
Paskirtis:	Medžioklinis šuo, kompanionas
Svoris:	18 - 30 kg
Ūgis:	62 - 74 cm
Gyv. trukmė:	10 - 13 metų
Vados dydis:	6 - 8