Mopsas 3 Į sąrašą
Plutas.lt - geriausios kainos garantija!
Tikslių duomenų iš kur kilęs mopsas (angl. Pug) nėra. Pagal vienus - iš Kinijos, pagal kitus - iš Pietų Afrikos. Egzistuoja ir trečia versija, kad mopso šaknys iš Europos, kurio protėviai buvo nykštukiniai, į mastifus panašūs šunys. Šiuo metu labiausiai tikėtina kiniškos kilmės versija. Šios teorijos patvirtinimui gali pasitarnauti senovės kinų figūrėlės, kuriose vaizduojamas nedidelis, didele galva ir akimis šuo, labai primenantis šiuolaikinį mopsą.
Kinijoje buvo dvi panašios, trumpasnukių šunų veislės, kurios skirėsi tik kailio ilgiu. Skirtingai nei pekinai, kurie Kinijoje buvo šventai garbinami ir galėjo gyventi tik imperatoriaus rūmuose, mopsai buvo mylimi bajorų. Tikėtina, kad į Europą (Nyderlandus) šie šunys atvežti prieš tris - keturis šimtus metų. XVI a. mopsai jau egzistavo kaip atskira šunų veislė. Jie greitai tapo populiarūs, ypač juos pamilo aukštuomenės ponios.
Nuo XVIII a. iki XIX a. vidurio mopsai buvo labai paplitę. Savo šlovės laikotarpiu jie dažnai buvo dailininkų ir skulptorių objektu. Vėliau mopso populiarumas išblėso. Šios veislės šunys tapo retai sutinkami, o kai 1864 m. Anglijos karalienė Viktorija panoro turėti mopsų savo rūmuose, su dideliu vargu buvo surastas tik vienas. Būtent Anglijoje pradėtas rimtas selekcinis darbas, kuris davė pradžią šiuolaikiniam mopsui. 1883 metais buvo įkurtas mopsų klubas, 1885 metais surengta pirma paroda. 1888 metais priimtas veislės standartas.
Tinkamai auginamas mopsas - žavingas kambarinis šuo, meilus ir mylintis. Jis visada pasirengęs žaisti. Prieraišus, gerai sutaria su vaikais. Gerai sutaria su kitais šunimis ir gyvūnais. Mopsas protingas ir sumanus, bet turi didelį orumo jausmą ir netoleruoja jokio piktnaudžiavimo savo asmenybe. Jis lengvai prižiūrimas, tačiau reikia atsižvelgti į veislės ypatumus. Mopsas - miesto šuo, tačiau jis nepasiruošęs ilgiems pasivaikščiojimams per didelį šaltį ar karštį. Išverstos mopso akys silpnai apsaugotos nuo galimų traumų. Dėl kvėpavimo sistemos ypatumų būtina užtikrinti, kad šuo nepervargtų nuo bėgimo, neperkaistų karštu oru. Mopsas turi polinkį persivalgyti.
Išvaizda. Stiprus, tvirtai sudėtas, kvadratinės formos šuo.
Dydis. Aukštis ties ketera - ne daugiau kaip 32 cm, svoris 5 - 9 kg.
Galva apskrita, didelė, bet ne obuolio formos, raukšlės ant kaktos. Snukis trumpas, kvadratinis. Akys tamsios, labai didelės, apvalios ir iššokusios. Ausys mažos, plonos ir minkštos, kaip juodas aksomas. Forma gali būti dviejų tipų - "rožių žiedlapių" arba užlinkusios į priekį, prilipusius prie skruostų, dengiančios ausies kriauklę. Sukandimas šiek tiek atsikišęs. Sukandus, dantys ir liežuvis nėra matomi.
Uodega stipri, gali būti du kartus susukta.
Kailis. Trumpas ir storas, minkštas ir blizgus.
Spalva. Sidabrinė - pilka, abrikosų, gelsva, juoda. Būtinas juodas snukis ir juoda juosta ant nugaros nuo kaklo iki uodegos. Ant kaktos didelė juoda dėmė, ant skruostų - po mažą juodą dėmę. Visos dėmės, juosta turi būti labai juodos ir su kuo aiškesne riba.
Duomenys
Kilmės šalis: | |
Veislė išvesta: | m. |
Paskirtis: | |
Svoris: | |
Ūgis: | |
Gyv. trukmė: | |
Vados dydis: |