Terjerai

Stafordšyro bulterjeras

Stafordšyro bulterjeras – sveikos fizinės ir psichologinės būsenos veislė, nereikalaujanti daug priežiūros ir išsiskirianti ilgaamžiškumu. Tai šuo - kompanionas.

Škotų terjeras

Škotų terjeras, ankščiau nešiojęs "Aberdino terjeras" vardą, įvairiomis formomis gyvuoja šimtmečius, tačiau tik nuo XIX a. pradžios pradėtas kryptingas veislės puoselėjimas. Veislė išvesta medžioti lapes ir barsukus.

Džeko Raselo terjeras

Džeko Raselo terjeras - gana jauna veislė, prieš 200 metų išvesta Didžiojoje Britanijoje. Kodėl Džeko Raselo terjerai tokie populiarūs? Paaiškinti labai sunku - šie šunys neturi dobermano gracijos, mastifo patikimumo ar kambarinių šunų dekoratyvumo.

Skaiterjeras

Kaip ir daugelis trumpakojų terjerų veislių, skaiterjeras (angl. skye terrier) kilęs iš Škotijos. Veislės pavadinimas kilęs iš vienos Škotijos salos pavadinimo - Skaja. Tikslios informacijos apie veislės kilmę neišliko. Šiuo metu žinomi XVII a. įrašai, kuriuose aprašomi šunys, panašūs į skaiterjerus.

Erdelterjeras

Erdelterjeras išvestas Anglijoje, antroje XIX a. pusėje. Pradžioje ši šunų veislė buvo kurta vandens gyvūnų medžioklei, kuri buvo populiari Senojoje Anglijoje, o ypač Jorkšyro grafystėje, Ero upės slėnyje (iš čia ir kilo oficialus veislės pavadinimas). Nuomonės, kas tiksliai buvo erdelterjerų veislės protėviai, skiriasi.

Jorkšyro terjeras

Jorkšyro terjeras (angl. Yorkshire Terrier) išvestas Anglijos kalnakasių XIX a. pabaigoje Jorkšyre. Šunis fermeriai naudojo graužikų gaudymui. Sumania selekcija pavyko žymiai sumažinti terjero dydį. Kai kurie suaugę jorkšyro terjerai sveria tik 1 kg. Ilgą laiką ši veislė buvo populiari tarp Didžiosios Britanijos pramonės darbininkų ir ūkininkų.

Amerikiečių Stafordšyro terjeras

Amerikiečių Stafordšyro terjeras - tiesioginis kovinių šunų palikuonis, artimas amerikiečių pitbulterjero giminaitis. Didžiausias JAV kinologų klubas "American Kennel Club" (AKC), pradžioje nenorėjo oficialiai pripažinti pitbulterjerų veislės, turinčios sąsajų su kruvinomis šunų kovomis.

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Vakarų Škotijos baltasis terjeras arba Vestas - plačios Škotijos terjerų šeimos palikuonis. Maži terjerai trumpomis kojomis, buvo naudojami medžioti ūdroms, barsukams ir lapėms. Šunys, paprastai, dirbo bandoje, lojimu pranešdami apie laimikį ir varydami jį į paviršių. Tuo laiku veislės spalva svyravo nuo rudos iki rausvos ir gelsvos.

Anglų toiterjeras

Viduramžių Anglijoje susiformavo ypatinga vidutinių medžioklinių šunų grupė, gavusi "terjeras" pavadinimą. Terjerai buvo naudojami daugiausia medžioti barsukus ir lapes urvuose, taip pat žiurkių naikinimui. Vikrūs šunys - žiurkių gaudytojai, tarp gyventojų turėjo didelę pagarbą.

Bulterjeras

Bulterjero tėvynė - Anglija. Tiesioginiu bulterjero protėviu skaitomas senasis bull - and - terrier, kuris kilo kryžminant "senuosius buldogus" su terjerais. Jis buvo sutinkamas XIX amžiaus pradžioje Anglijoje. Bulterjeras - aktyviai domisi supančia aplinka, bebaimis ir energingas šuo.

Amerikiečių pitbulterjeras (pitbulis)

Pasak kai kurių kinologų, tiesioginiai pitbulterjerų protėviai yra senieji bul - and - terjerai, kurie XIX a. pradžioje buvo plačiai paplitę Didžiojoje Britanijoje ir JAV. 1835 metais kai Anglijoje buvo uždraustas viešas bulių pjudymas šunimis, kur buvo naudojami buldogai, kruvinų spektaklių gerbėjai, persiorientavo į šunų kovas ir žiurkių pjudymą šunimis.