Taksas 1 Į sąrašą

Taksas - viena populiariausių veislių pasaulyje.

Taksas (angl. Dachshund) - viena populiariausių ir mylimiausių veislių pasaulyje. Tiksli takso kilmės istorija nėra nežinoma. Šiuolaikiniai kinologai mano, kad taksas kilo iš trumpakojų skalikų. Vokiečių zoologas Alfred Brehm (1829 - 1884) savo garsiajame darbe "Gyvūnų gyvenimas" rašė, kad taksas kilęs iš Ispanijos. Jau XV amžiuje Europos dailininkų drobėse pasirodė taksai. Šiuolaikinė taksų veislė išvesta Vokietijoje. Darbas prasidėjo dar XVI amžiuje. Veisiant šunis urvinei medžioklei, buvo bandoma gauti mažą, kresną, trumpomis kojomis, ilgesniu kūnu šunį. XVIII a. viduryje veislė susiformavo. Taksai buvo vertinami kaip puikūs urviniai medžiotojai ir už savo išvaizdą. Veislės populiarumas pasiekė viršūnę. 1881 m. Vokietijoje įvyko pirmasis taksų bandymas dirbtinuose urvuose, medžiojant barsukus ir lapes. Nuo šiol taksas oficialiai pripažintas medžiokliniu šunimi. 1888 metais buvo įkurtas Vokietijos taksų mylėtojų klubas.

Šiuo metu sutinkami trijų tipų taksai, kurie skiriasi kailiu: trumpaplaukiai, šiurkščiaplaukiai ir ilgaplaukiai. Kiekviename iš šių trijų tipų skiriasi dydis: standartinis, nykštukiniai ir triušiniai. Visi šie tipai yra devynios savarankiškos šunų veislės, kurios skiriasi dydžiu, plaukų ilgiu ir spalva.

Pirmieji taksai buvo švelniaplaukiai. Tačiau didėjant veislės skaitlingumui ir populiarumui tarp medžiotojų, XIX a. atsirado ilgaplaukių ir šiurkščiaplaukių tipai, lengvai prisitaikantys medžioklei žiemos metu. Šiurkščiaplaukis taksas buvo išvestas kryžminant švelniaplaukį taksą su terjerais. Ilgaplaukis - įliejant spanielio ir vokiečių medžioklinio šuns kraujo.

Vėliau atsirado ir dydžio variacijos. Medžioti mažose urvuose buvo reikalingi mažesni šunys, todėl veisiant buvo atrenkami mažiausi šunys. Formuojant patį mažiausią taksą buvo naudojami miniatiūriniai terjerai, kurių įtaka vis dar matyti ir šiandien: kaukolės struktūra, akių dydis.

Taksai turi puikias pėdsekio savybes, todėl gali būti sėkmingai naudojami ne tik medžioklėje urvuose, bet ir sekti kruvinomis didesnių žvėrių pėdomis. Nors taksas pirmiausia - medžiotojas, jis gali lengvai susidoroti su protingo žaislo vaidmeniu. Ramus ir subalansuotas, tuo pačiu metu energingas, judrus ir žaismingas, taksas gali būti puikus draugas bet kokiai šeimai. Taksai drąsūs, sargūs. Tai puiki apsauga, niekada nekelianti nereikalingo ar nesavalaikio pavojaus signalo.

Taksas protingas, supratingas, tačiau nemėgsta atsainaus ir grubaus elgesio. Neteisingai auklėjant taksas gali būti užsispyręs ir maištingas. Taksai labai smalsūs, mėgsta pasivaikščiojimus, o medžioklė - gyvenimo prasmė. Nepriklausomai nuo dydžio taksai atsparūs ir nereiklūs, lengvai prižiūrimi, turi gerą sveikatą ir stabilią nervų sistemą.

Išvaizda. Žemaūgis, pailgas, bet kompaktiškos formos, trumpos kojos, stipraus skeleto, sausais raumenimis. Nepaisant trumpų kojų, neatrodo nevikrus ar griozdiškas. Atstumas nuo žemės iki apatinio krūtinės taško, yra trečdalis aukščio ties ketera. Lenktasis kūno ilgis turi būti harmoningas su aukščiu ties ketera, maždaug 1,7 - 1,8: 1.

Dydis. Aukštis (ūgis ties ketera): standartinis taksas - patinas: 22 - 27 cm, patelė: 20 - 25 cm. Nykštukinis taksas - patinas: 16 - 21 cm, patelė: 14 - 19 cm. Triušinis taksas - patinas: 12 - 15 cm , patelė: 10 - 13 cm. Galinė kūno dalis neturėtų viršyti aukščio ties ketera.

Galva. Pailga, žiūrint iš viršaus ir iš šono. Tolygiai smailėjanti link nosies, bet ne smaili. Antakių lankai aiškiai matomi. Nosies kremzlė ilga ir siaura. Kaukolė yra gana plokščia, palaipsniui pereinanti į šiek tiek išgaubtą nosies nugarėlę. Perėjimas nuo kaktos link snukio nežymus. Snukis ilgas, gana masyvus. Lūpos prigludusios, uždengiančios apatinį žandikaulį. Gerai išsivystę viršutinis ir apatinis žandikauliai. Žirklinis sukandimas. Akys vidutinio dydžio, ovalios, toli viena nuo kitos, energingos, tačiau draugiško žvilgsnio, neveriančios. Blizgančios, tamsios, nuo rausvai rudos iki juodai rudos spalvos. Iš dalies arba visiškai mėlynos, balkšvos akys yra nepageidautinos, bet leidžiamos. Ausys išaugusios aukštai ir ne per toli į priekį. Pakankamai ilgos, tačiau ne perdėtai. Suapvalintos, ne siauros, ne užaštrintos. Judrios, priekiniais kraštais priglundančios prie skruostų.

Uodega. Išaugusi ties nugaros linija ir yra jos tęsinys, šiek tiek didoka. Ilgis pasiekia blauzda, ties pagrindu gana stora. Pabaigoje palaipsniui smailėjanti.

Trumpaplaukis taksas

Kailis. Trumpas, tankus, blizgantis, lygiai prigludęs. Uodega elegantiška, visiškai, bet ne per gausiai "apsirengus". Šiek tiek ilgesni dengiamieji plaukai apatinėje uodegos dalyje nėra trūkumas.

Spalva. Vienspalviai: rausvai ruda, rusvai gelsva, gelsva, visi su arba be juodų plaukų priemaiša. "Švarus" atspalvis (be juodos priemaišos) yra priimtinesnis, o rausvai ruda turi didesnę vertę nei rausvai gelsva ar gelsva. Galimos vienetinės mažos baltos dėmės. Nosis ir nagai juodi, rausvai rudi leidžiami.

Dviejų atspalvių: tamsi, juoda arba ruda, kiekvienu atveju su rusvomis ar gelsvomis žymėmis virš akių, snukio šonuose ir apatinių lūpų, vidinėse ausų pusėse, krūtinės priekio, vidinėse ir užpakalinėse kojų pusėse, taip pat ant letenų, aplink išangę, nuo ten sklinda maždaug trečdalį ar iki pusės apatinės uodegos dalies. Nosis ir nagai juodų šunų - juodi , ruda - rudi. Leidžiamos atskiros nedidelės baltos dėmės.

Marmuriniai ir tigriniai: pagrindinė marmurinių taksų spalva visada tamsios spalvos (juoda, rausvai ruda ar pilka). Tigrinio takso spalva rausva arba gelsva su tamsesniais dryžiais. Nosis ir nagai, tokie pat kaip vienspalvių ir dviejų atspalvių.

Šiurkščiaplaukis taksas

Kailis. Išskyrus snukį, antakius ir ausis - tolygiai prigludęs, tankus kailis su pavilne. Ant snukio aiškiai pastebima barzda. Antakiai vešlūs. Ant ausų kailis trumpesnis, nei ant kūno, beveik glotnus.

Uodega. Tolygiai padengta prigludusiu kailiu.

Spalva. Vyraujanti šerno spalva, nuo šviesios iki tamsios, taip pat sausų lapų spalva. Arba tos pačios spalvos, kaip trumpaplaukių.

Ilgaplaukis taksas

Kailis. Blizgus su pavilne, prigludęs prie kūno. Ilgesnis ant kaklo ir apatinės kūno dalies. Ant ausų plaukai turi būti ilgesni už apatinį ausų kraštą. Aiškiai ilgesni plaukai ant užpakalinės galūnių dalies. Ilgiausi plaukai apatinėje uodegos dalyje, kur jie suformuoja tikrą "vėliavą".

Spalva. Kaip trumpaplaukių taksų.