Šunų veislės

Slovakų čiuvačas

Slovakų čiuvačas – tai neįkainojamas piemens pagalbininkas ir draugas kalnuotose rajonuose. Jis labai atsidavęs ir drąsus, pasiruošęs saugoti jam patikėtą turtą arba bandą nuo bet kokio priešo, įskaitant lokį ir vilką. Būdamas geru bendrakeleiviu, gynėju ir sargu, jis taip pat rado pripažinimą ir kitose srityse.

Stafordšyro bulterjeras

Stafordšyro bulterjeras – sveikos fizinės ir psichologinės būsenos veislė, nereikalaujanti daug priežiūros ir išsiskirianti ilgaamžiškumu. Tai šuo - kompanionas.

Taksas

Taksas - viena populiariausių ir mylimiausių veislių pasaulyje. Tiksli takso kilmės istorija nėra nežinoma. Šiuolaikiniai kinologai mano, kad taksas kilo iš trumpakojų skalikų. Vokiečių zoologas Alfred Brehm (1829 - 1884) savo garsiajame darbe "Gyvūnų gyvenimas" rašė, kad taksas kilęs iš Ispanijos.

Tibeto spanielis

Tibeto spanielis (angl. Tibetan Spaniel) – tai Tibeto vienuolynų gyventojas, kuris užsidirbdavo pragyvenimui sukdamas šventus būgnus ir tokiu būdu tapdamas besimeldžiančių vienuolių Dievui tarpininku. Maldas rašydavo ant pergamentų ir dėdavo juos į būgnus. Šie maži vienuolyno šunys buvo išmokyti sukti būgnus, padėdami iššaukti dvasias.

Triušinis taksas

Triušinis taksas (angl. Rabbit Dachshund) yra pats mažiausias iš taksų. Triušinius, kaip ir nykštukinius taksus išvedė selekcininkai. Šios veislės šunys buvo naudojami triušių medžioklei. Tačiau laikui bėgant tapo idealiu naminiu gyvūnėliu.

Vakarų Sibiro laika

Vakarų Sibiro laika - viena populiariausių laikų veislių. Ji kilus iš Šiaurės Rusijos, kur šios šunų veislės atstovai padeda vietiniams gyventojams - medžiotojams, piemenims ir t.t. Vakarų Sibiro laika palyginus neseniai išvesta medžiotojų ir kinologų, remiantis dviem vietos laikų ekotipais.

Vakarų Škotijos baltasis terjeras

Vakarų Škotijos baltasis terjeras arba Vestas - plačios Škotijos terjerų šeimos palikuonis. Maži terjerai trumpomis kojomis, buvo naudojami medžioti ūdroms, barsukams ir lapėms. Šunys, paprastai, dirbo bandoje, lojimu pranešdami apie laimikį ir varydami jį į paviršių. Tuo laiku veislės spalva svyravo nuo rudos iki rausvos ir gelsvos.

Valų korgis kardiganas

Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, žiūrint į Valų korgį kardiganą - ilgas kūnas. Kad nebūtume šališki, pažymėsime, stiprų Valų korgio kardigano skeletą ir išvystytus raumenys. Jis stiprus ir judrus. Valų korgis kardiganas aktyvus ir ištikimas draugas, kuris turi puikias galimybes, orumo jausmą. Šeimininko šeimai ir draugams - malonus ir draugiškas.

Valų korgis pembrukas

Kaip rodo dokumentai Valų korgis pembrukas išvestas daug vėliau, nei Valų korgis kardiganas, tačiau šios šunų veislės niekaip negalima pavadinti nauja - senovės šaltiniuose Valų korgis pembrukas minimas nuo 1107 metų.

Vipetas

Vipetas - kurtų veislės šuo, dar kitaip vadinamas anglų mažuoju kurtu. Tai gracingas, stiprus, narsus ir švelnus šuo, pasižymintis puikiomis medžioklinėmis savybėmis ir mokėjimu sutarti su žmonėmis. Vipetas - mielas, draugiškas, švelnus ir ištikimas draugas jūsų namuose. Jei rūpinsitės juo iš visos širdies, jis atsidėkos jums su kaupu.

Vokiečių aviganis

Vokiečių aviganis išvestas vokiečių karininko XIX a. pabaigoje, sukryžminus centrinių ir pietų Vokietijos regionų aviganių veisles. Jau Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių aviganis pademonstravo puikias savybes: perspėdavo apie dujų atakas, ėjo sargybą, padėdavo išnešti sužeistuosius iš mūšio lauko.

Vokiečių špicas

Vokiečių špicai tapo populiarūs XVIII amžiuje. Iki šio laiko, baltus špicus veisė tik Pomeranijos ir Brandenburgo žemėse (Vokietija), pilkus - palei Reiną, juodas špicas išvestas - Viurtembergo žemėje, kur jie daugiausia naudoti vynuogynų apsaugoje.