Šunų veislės

Nykštukinis pinčeris

Nykštukinis pinčeris – apsukrus ir įžūlus gyvūnas, reikalaujantis iš šeimininko didelio dėmesio, kantrybės, greitos reakcijos, tvirtos rankos ir gero temperamento. Cvergpinčeris gali visą dieną lakstyti vaikydamasis balandžius arba triušius, geras pėdsekys ir puikus bendrojo paklusnumo varžybų laureatas.

Nykštukinis taksas

Nykštukinis taksas atsirado XVI amžiuje Vokietijoje. Ši veislė buvo išvesta zuikių medžioklei. Anglijos karalienė Viktorija pirmoji pradėjo veisti nykštukinius taksus. Nykštukinis taksas draugiškas, santūraus temperamento šuo. Šie šunys aistringi, nenuilstami ir turintys puikią uoslę medžiotojai. Jie gali pralįsti pro labai siaurus plyšius ir landas.

Pekinas

Pekinas - tikras numylėtinis. Susižavėjimas ir meilė - jausmai, kuriuos kelia ši veislė. Įspūdis toks, lyg sutikai pasakų būtybę ar antikvarinę brangenybę. Galų gale, pekiną ir šunimi pavadinti sunku. Pekinas yra pekinas!

Pointeris

Pointeris (angl. pointer) arba anglų pointeris - vienintelis anglų trumpaplaukių skalikų veislės atstovas. Šiuolaikinio pointerio tėvynė - Didžioji Britanija. XVIII a. populiarėjant paukščių medžioklei bei sumažėjus laimikiui, tapo reikalingas ištvermingas ir greitas šuo, atsparesnis karščiui, nei senamadiški seteriai ir atvežami iš žemyno įvairūs skalikai.

Pomeranijos špicas

Karalienės Viktorijos valdymo laikais XIX a. pabaigoje špicai iš Vokietijos, tiksliau iš Pomeranijos, buvo atvežti į Angliją, kur bandyta sukurti nykštukinius špicus. Iš pradžių šie šunys buvo balti, vėliau tapo madingi oranžiniai ir smėlio spalvos atspalviai.

Prancūzų buldogas

Prancūzų buldogo veislės kilmė iki šiol kelia nesutarimus. Pagal vieną versiją prancūzų buldogas (angl. french bulldog) kilęs iš nykštukinių anglų buldogų, kurie jau išnykę. Šie buldogai XIX a. viduryje atkeliavo į Prancūziją ir kryžminosi su vietos šunimis, ko pasekoje ir atsirado prancūzų buldogai.

Pudelis

Pudelio kilmė iki šiol prieštaringa. Pudelis - labai sena veislė, kilusi maišant, įvairias medžioklines ir piemenų, šunų veisles. Pirmieji piešiniai, kuriuose pavaizduoti į pudelius panašūs šunys sutinkami senovės Graikijos ir Romos imperijos laikų freskose - VI - V a. prieš Kristų.

Rotveileris

Tikros informacijos iš ko kilo rotveileris nėra, tačiau pagal įvairius istorinius šaltinius labiausiai tikėtina, kad rotveileris kilęs iš senovės romėnų galvijų piemenų šunų. Šios šunų veislės vystymas prasidėjo Vokietijos pietuose, Nekaro upės slėnyje Rotveilo miesto apylinkėse, kuris ir davė veislei pavadinimą.

Rusų kurtas

Rusų kurtas (Borzoi arba Russian Wolfhound) - medžioklinis miškastepių šuo. Jis dalyvaudavo pavojingame sporte, t.y. vilkų medžioklėje. Šunų medžiokles rengdavo ir su malonumu stebėdavo rusų aristrokratai. Pirmasis rusų kurtų standartas oficialiai buvo pripažintas 1888 metais. Kunigaikštis Nikolajus Nikolajevičius įkūrė pirmąjį kurtų veislyną.

Rusų toiterjeras

XIX a. pradžioje anglų toiterjerai paplito visoje Europoje, įskaitant Rusiją. Rusijoje toiterjerai tapo viena gausiausių kambarinių šuns veislių. XX a. pradžioje parodose, jie sudarė trečdalį visų eksponuojamų kambarinių šunų. Tačiau Spalio revoliucija šioje šalyje veislei padarė nepataisomą žalą.

Rytų Sibiro laika

Rytų Sibiro laikų rūšys, auginamos Rytų Sibire, labai skiriasi eksterjeru ir darbinėmis savybėmis. Jos buvo naudojamos medžioklėje ir traukti kinkinių rogutes. Šie šunys dažnai nelinkę gerai pasirodyti mažesnių gyvūnų medžioklėje, tačiau labai gerai užsirekomendavo didelių gyvūnų medžioklėje.

Samojedas

Samojedas puikus šeimyninis šuo – ištikimas ir rūpestingas, suaugusiųjų ir vaikų draugas! Spėjama, kad samojedai yra pati seniausia veislė tarp šiaurės kinkomų šunų. Samojedų laika – šuo, turintis stabilią psichiką ir protą. Linksmas, supratingas, tačiau nepriklausomas savo veislės gyvūnas keri nestandartiniais veiksmais ir poelgiais.

Šarpėjus

Šarpėjus - viena seniausių šunų veislių. Dabartinių šarpėjų protėviai egzistavo maždaug prieš dvidešimt šimtmečių, apie kuriuos liudija šunų skulptūros, panašios į šarpėjus, randamos senovės kapuose. Vieni tyrinėtojai mano, kad šarpėjaus tėvynė yra prie Pietų Kinijos jūros, Kwun Tong provincija, kiti - Šiaurės Kinija, Tibetas.

Šeltis

Šeltis (angl. Shetland Sheepdog) arba Šetlando aviganis kilęs iš Šetlando salų, kurios išsidėsčiusios Škotijos šiaurėje. Kalbama, kad ši veislė atsirado sukryžminus Škotijos kolių, Grenlandijos banginių medžiotojų „jakų“ šunų ir špicų veisles. Kita kildinimo versija sieja šiuos šunis su karaliaus Čarlzo spanieliais.

Senbernaras

Senbernaras - tai gražus, galingas, įspūdingas, turintis ramų, nuovokų, truputį flegmatišką charakterį, besąlygiškai mylintis ir prieraišus šuo. Taigi, jei jūsų neišgąsdino sunkumai, susiję su šio šuns auginimu ir auklėjimu, kurie akimirksniu pranyksta esant šio mielo padarėlio draugijoje, tada šis šuo jums kaip tik!

Ši Cu

Ši Cu (angl. Shih Tzu) - senovės šunų veislė, vidutinio dydžio šunų palikuonys, kuriuos garbino Tibeto šventyklose. Šiuos šunis kaip vertingą dovaną Lamos siųsdavo Kinijos imperatoriams. Kitas paplitęs Ši Cu pavadinimas - "liūto šuo iš Tibeto".

Šiba Inu

Šiba Inu (angl. Shiba Inu) – tai sena japonų veislė. Tikslių duomenų apie šios veislės atsiradimą nėra. Šunys, šibos tipo, buvo sutinkami Japonijoje daugiau nei prieš 3000 metų. Šiba yra tikriausiai pati seniausia iš šešių giminingų japonų šunų veislių, bendrai vadinamų „nippon - inu“.

Sibiro haskis

Tiesioginiai Sibiro haskio protėviai yra čiukčių kinkomieji šunys. Manoma, kad šie šunys į Čiukotką pateko, kai čiukčiams prireikė išplėsti medžioklės plotus. Tam buvo reikalingi rogutėse kinkomi šunys, kurie dideliame šaltyje nesunkiai įveiktų didelius atstumus, tuo pačiu naudodami mažą kiekį energijos.

Skaiterjeras

Kaip ir daugelis trumpakojų terjerų veislių, skaiterjeras (angl. skye terrier) kilęs iš Škotijos. Veislės pavadinimas kilęs iš vienos Škotijos salos pavadinimo - Skaja. Tikslios informacijos apie veislės kilmę neišliko. Šiuo metu žinomi XVII a. įrašai, kuriuose aprašomi šunys, panašūs į skaiterjerus.

Škotų terjeras

Škotų terjeras, ankščiau nešiojęs "Aberdino terjeras" vardą, įvairiomis formomis gyvuoja šimtmečius, tačiau tik nuo XIX a. pradžios pradėtas kryptingas veislės puoselėjimas. Veislė išvesta medžioti lapes ir barsukus.