Skiepų privalumai ir trūkumai
0
Į sąrašą
Plutas.lt - geriausios kainos garantija!
Šuns gerovė priklauso nuo šeimininko. Dažnai negana šunį pamaitinti, išvesti pasivaikščioti ir suteikti stogą virš galvos. Šeimininko pareiga kasdien rūpintis savo augintiniu ir jį stebėti, kad šis būtų sveikas ir žvalus.
Skiepai
Šunį reikia apsaugoti nuo pagrindinių šunų ligų. Neskiepytas šuo gali nesunkiai užsikrėsti žaisdamas lauke, bendraudamas su kitais šunimis.
Maži šuniukai ypač jautrūs infekcijoms, todėl patartina nevesti jų į lauką, kol nepadaryti visi reikiami skiepai. Pirmą kartą šuniuką reikėtų skiepyti tarp šeštos ir aštuntos savaitės. Skiepijama nuo kataro, hepatito, abiejų leptospirozės formų. Kiti skiepai atliekami, kai šuniukai sueina dvylika savaičių. Suaugę šunys skiepijami vieną kartą metuose.
Skiepijama nuo:
- Kataras. Virusinė liga, pažeidžianti kvėpavimo, virškinimo ir nervų sistemas. Skiepijama kas tris savaites iki 12 -14 savaičių amžiaus ir pakartotinis skiepas kasmet.
- Paravirusas, sukelia vadinamajį "šunidžių kosulį", žmonių peršalimo analogas.Įeina į skiepus nuo kataro.
- Šunų hepatitas. Virusinė kepenų liga. Įeina į skiepus nuo kataro.
- Parvovirusas, pavojinga, kartais net mirtina žarnyno liga. Įeina į skiepus nuo kataro.
- Leptospirozė, infekcinė liga, pažeidžianti kepenis ir inkstus. Įeina į skiepus nuo kataro.
- Pasiutligė. Mirtina virusinė nervų sistemos liga, būdinga visiems žinduoliams, taip pat ir žmogui, dažnai sunkiai pastebima. Pirmas skiepas sulaukus trijų mėnesių, pakartotinis po 9 - 12 mėnesių, vėliau kas 1 - 3 metus.
Tamsioji skiepų pusė
Kiekvienas vaistas, kiekviena intervencija į organizmą turi pliusų ir minusų. Savaime suprantama, kad netyla diskusijos ir apie skiepus - ar tikrai jie būtini, galbūt jie kenkia šunų organizmams ne mažiau negu pačios ligos, nuo kurių jie saugo…
Dažniausiai apie vakcinacijos žalą organizmams pasakoja natūralaus ar homeopatinio gydymo šalininkai. Jie pataria visiškai neskiepyti gyvūnų. Deja, iš jų pusės, nors ir sulaukiama daug svarių įrodymų skiepų žalą, nematyti patikimų faktų apie homeopatinių ar panašių preparatų efektyvumą, bandant apsisaugoti nuo ligų
Teigiama, kad nėra jokio imunologinio poreikio kasmet skiepyti šunį nuo tų pačių ligų. Atsparumas virusams išsilaiko ilgesnį laiko tarpą - netgi visą šuns gyvenimą. Imuninė sistema turi "atmintį" - net jei šuniukas paskiepytas visai mažas. Prabėgus keliems metams ir ligos sukėlėjams patekus į organizmą, antikūniai prieš juos bus gaminami. Nauji, kasmetiniai paskiepijimai neturi jokios naudos, kadangi šuns imunitetas jau turi antikūnius iš ankstesnių skiepijimų, tad šuo nepasidarys "labiau" apsaugotas. Tvirtinama, kad pagrindinė agitacijos dėl metinių skiepų priežastis - veterinarų noras pasipelnyti.
Kasmetiniais skiepijimais žalojama sveikata ir netgi pats imunitetas. Pasak kai kurių imunologų, gyvūną vertėtų vakcinuoti tik kelis kartus jo gyvenime, kadangi kasmetiniai skiepijimai neduoda jokios naudos ir netgi sukelia ligas. Kai kurios vakcinos yra neveiksnios ar nereikalingos (neįrodytas vakcinų veiksmingumas nuo coronavirusų, adenoviruso - 1 ir pan.) o kai kurios - netgi pavojingos. Kartais jų sukeltos problemos "išlenda" praėjus metams nuo skiepijimo.
Jei pasirenkama gyvūną rečiau skiepyti, reikia atidžiau rūpintis jo bendra sveikatos būkle, ypač svarbu kokybiškai šerti. Mažų šuniukų ir kačiukų nepatariama skiepyti bent iki 12 savaičių amžiaus. 12 - 15 savaičių paskiepyti juos nuo maro ir parvovirusinio enterito, po 6 mėn. - nuo pasiutligės. Nerekomenduojami skiepai nuo leptospirozės ar Laimo ligos, jei gyvenamojoje teritorijoje jos nesiautėja. Kai kurie augintojai nuo parvovirusų, maro, panleukopenijos ar "šunidžių kosulio" šunims duoda homeopatinių vaistų.