Šunų priežiūra ir auginimas
0
Į sąrašą
Plutas.lt - geriausios kainos garantija!
Daugelis mano, kad šunį laikyti labai paprasta. Užtenka jį pašerti, pavedžioti, jei reikia išmaudyti, ir šuo bus patenkintas. Tačiau šuns priežiūra toli gražu ne tik gražios išvaizdos palaikymas.
Jei laikysitės žemiau išvardintų taisyklių, jūsų šuniukas bus sveikas, linksmas ir patenkintas:
- Auklėjimas. Renkantis šuns veislę, reikia prisiminti: jo instinktai stiprūs ir jis visada seks paskui juos. Tai reiškia, kad medžioklinis šuo mieste gali gaudyti kates, o blogai išauklėtas tarnybinis šuo gali pasidaryti nevaldomas. Šuns auklėjimas ir tinkama priežiūra nulemia jo sveikatą ir ateitį.
- Mityba. Šuo - grobuonis, todėl jo racione turi būti mėsos produktų. Įprastai šunims verdamos pusiau skystos košės iš kruopų su mėsa ir daržovėmis. Kad dantys būtų stiprūs, jiems reikia duoti žalių kaulų. Tačiau negalima duoti vamzdinių vištienos kaulų, nes jie gali pažeisti žarnyną. Šuniukams naudingi pieno produktai: varškė, kefyras, pienas. Šuns negalima šerti maisto likučiais. Daugelis šunų šeriami sausu maistu, kurį reikia parinkti pagal jo amžių, būklę, lytį, veislę.
- Tualetas. Auklėjant šunelį, kuris gyvena bute, daug problemų gali kilti dėl jo gamtinių reikalų atlikimo. Po kiekvieno valgio ir miego, mažą šunelį būtina išvesti į lauką. Vedžioti jį reikia tol, kol jis atliks visus savo gamtinius reikalus. Suaugusį šunį į lauką reikia vesti 2-3 kartus per dieną. Tik nepamirškite visada surinkti šunelio paliktų krūvelių!
- Pasivaikščiojimai. Mažus šuniukus reikia vedžioti iki penkių kartų per dieną bet kokiu oru. Suaugę šunys vedžiojami ne mažiau nei 30 minučių du kartus per dieną specialiose aikštėse ar parkuose. Pasivaikščiojimus būtų gerai suderinti su dresavimu. Bet koks šuo turi žinoti komandas: "Fu", "Vieta", "Sėdėti", "Šalia". Tai - jo paklusnumo garantija. Jei norite, kad jūsų šuo mokėtų daugiau komandų, patartina jį patikėti dresuotojo priežiūrai.
- Ligos. Vaikščiojimo metu šuo gali susižeisti. Žaizdą reikia patepti antiseptikais, jei labai kraujuoja, kreipkitės į veterinarą. Infekcinės ligos dažnai baigiasi šunelio mirtimi, todėl paskiepykite jį visais privalomais skiepais, taip pat ir nuo pasiutligės. Susirgęs šuo labai daug miega, blogai ėda, atrodo vangiai. Jei šuo vemia arba viduriuoja, sutrikusi koordinacija, sausa nosis ir jis karščiuoja - nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
Įsigijus šunelį, iškyla dar vienas svarbus klausimas - kur jį laikyti, lauke arba bute? Šie patarimai padės apsispręsti ir leis jūsų augintiniui jaustis patogiai ir saugiai.
Šuns auginimas lauke
Lauke šuniui parenkama vieta maždaug 10-15 m atstumu nuo gyvenamojo namo. Ji turi būti sausa, švari ir apšviesta saulės. Išrinktą vietą reikia gerai paruošti: suplūkti žemę, pabarstyti gruntu. Aplinkui neturi būti jokių nereikalingų daiktų, kurie trukdytų šuniui judėti.
Gyvenantis lauke šuo privalo turėti būdą, kuri saugos jį nuo dažnai besikeičiančių klimato sąlygų. Jei šuo ir žiemą laikomas lauke, būdą būtina apšildyti.
Jei šuo laikomas daržinėje ar ūkiniame pastate, tai jam reikia parinkti vietą kampe, kurį pasiekia natūrali šviesa. Taip pat reikia parūpinti gultą, kur šuo galėtų ilsėtis.
Šuns negalima laikyti su kitais naminiais gyvuliais, t.y. karvidėse, kiaulidėse, avidėse, o taip pat uždarose patalpose, kur nepatenka saulės spinduliai. Nerekomenduojama šunelio laikyti netoli išviečių, šiukšlių krūvų ar garaže šalia automobilio.
Šuns auginimas bute
Dabartiniais laikais tapo įprasta šunis laikyti butuose. Svarbu įsidėmėti, kad norint auginti šunį namuose, reikia laikytis griežtų sanitarinių taisyklių ir išmokyti šunį disciplinos.
Pirmiausia, šuniui reikia išrinkti vietą, kur jis miegos ir ilsėsis. Atsižvelgiant į šuns dydį, padėti gultą ar kilimėlį, kuriuos galima lengvai išvalyti.
Šuns negalima laikyti miegamajame, virtuvėje, vietoje, kur nėra natūralaus apšvietimo, taip pat arti šildymo objektų, šaldytuvų.
Ir pats šuo, ir jo vieta visada turi būti švarūs. Nes jei šuo reguliariai nemaudomas ar nevaloma jo vieta, kambaryje iš karto juntamas šuns kvapas. Ilgai nemaudant šuns, ant jo kailio ir odos kaupiasi nešvarumai, kurie vėliau yra ir skleidžia aštrų kvapą.
Mažiems dekoratyviniams šunims, kurie nevedami į lauką, pastatomos specialios dėžutės, kad jie galėtų atlikti savo gamtinius reikalus. Kambaryje negalima šuns laikyti pririšto prie pavadėlio, tai gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Pastovūs pasivaikščiojimai su šuniu lauke - šventa šeimininkų pareiga. Bet kokios veislės šunims, o ypač dideliems, pasivaikščiojimai ir pasilakstymai yra būtini. Nes jie užtikrina gerą jų sveikatą ir fizinę būklę.