Pasivaikščiojimas su šuniuku 0 Į sąrašą

Pasivaikščiojimas su šuniuku naudingas ne tik augintiniui, bet ir šeimininkui.

Pradėjote aktyviai vaikščioti su savo šuneliu ir jau spėjote nusistatyti sau tinkamą režimą. Vietos aplink namą jau ištyrinėtos, šuniukas šiek tiek sustiprėjo ir apsiprato vaikščioti gatvėje, taigi pats laikas prailginti pasivaikščiojimų laiką ir maršrutus. Bet kaip nepakenkti šiam pipirui? Kaip neperkaitinti, neperšaldyti, nenuvarginti mažylio per dideliais krūviais?

Suprantama, kad pasivaikščiojimų su šuniuku kiekis ir trukmė priklauso nuo jo amžiaus, veislės metų laiko ir oro. Drėgnu oru geriau sumažinti pasivaikščiojimų kiekį, išvedant šunelį tik "mažiems reikalams". Nepakenks, jei mažylį apdengsite gūnia, ypač tai tiks ilgaplaukių ir nykštukinių veislių šuniukams. Tačiau atšaukti pasivaikščiojimus, bijant pliurzės, nepatartina. Pirmiausia be jų, turėsite ilgiau mokinti šunelį atlikti savo reikalus gatvėje. Be to, sulėtės bendras šunelio vystymasis. Tikėtina, kad iš anksto nepripratintas šunelis pasivaikščiojimams, visą likusį gyvenimą jausis gatvėje nejaukiai. Judesių ir sezono įspūdžių trūkumą reikia kompensuoti aktyviais žaidimais ir užsiėmimais namie.

Žiema taip pat nėra kliūtis pasivaikščiojimams, tačiau šunelis turi aktyviai judėti ir žaisti, kad nesušaltų. Drebėjimas, pasyvumas, aktyvus letenų spaudimas - dingstis eiti namo. Jei leidžia mažylio dydis, geriau jį paimti užantin. Dabar visose gyvūnų parduotuvėse galima įsigyti drabužių šunims, kadangi jie prailgina trumpaplaukių šunelių pasivaikščiojimų trukmę. Tačiau ir čia reikia rasti aukso viduriuką: iš vienos pusės, šuneliui turi būti šilta ir patogu, iš kitos - žaidžiant ir bėgiojant šunelis neturėtų sukaisti. Tokiu būdu, vilnonės ir megztos liemenės puikiai tiks aktyviems mažyliams, labiau susimąstę ir ramūs šuniukai komfortiškai jausis aprengti kombinezonais.

Vaikščiojant mieste, atminkite, kad asfaltas apdirbtas reagentais, kurie ardo letenų pagalvėles (o laižant sukelia apsinuodijimą). Paprastai bet kokio amžiaus ir veislės šunys apie tai praneša patys: inkščia, spaudžia letenas, pradeda blaškytis. Būkite dėmesingi, stenkitės vaikščioti po švarų sniegą, ar paimti šunelį ant rankų, pereinant asfaltuotas gatves.

Atsakingas šeimininkas po pasivaikščiojimo turėtų visada nuvalyti savo augintiniui letenėles. Įpratinti prie tokios procedūros, žinoma lengviausia mažą šuniuką. Netgi kai lauke sausa ir šilta, turite visada valyti šuns letenas, taip palaikysite ir namie švarą, ir apsaugosite savo augintinį nuo ligų. Be to, įpratęs valytis šunelis pats mielai paduos savo letenėlės šeimininkui. Jei po pasivaikščiojimų nenuvalėte letenų, padarykite tada tai kitą dieną, įpylę į vonią nedaug vandens (galite įmesti žaisliuką, taip pakelsite jam nuotaiką), įstatykite į ją šunelį ir apiplaukite visas letenėles šiltu vandeniu, už gerą elgesį nepamirškite duoti skanėstą. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti lytinių organų higienai (ypač to reikia trumpakojų veislių patinams). Būkite kantrūs, nepykite ant šunelio dėl suteikto rūpesčio ir išdaigų, tik taip galėsite džiaugtis jo gražiu ir ramiu elgesiu ateityje.

Vedžiojant šuniuką vasarą, kai labai karšta lauke, jis gali perkaisti. Ypač blogai perneša karštį trumpanosiai šunys (mopsai, pekinai, buldogai, bokseriai ir t.t.). Be tokiu atveju į šį klausimą reikėtų atsižvelgti gana rimtai, neleidžiant mažyliui žaisti saulėje. Jei šuniukas sėdasi arba gulasi, netampykite jo, bet leiskite jam pailsėti pavėsyje ir nuveskite namo. Saulės smūgį šuneliai gali gauti labai greitai ir tai gali baigtis tragiškai. Rinkitės pavėsingas vietas, atokiau nuo miesto. Dėl pravažiuojančių mašinų keliamos grėsmės, reikėtų įsidėmėti, jog jūsų šunelis gerokai mažesnis už jus, o tai reiškia, kad jis arčiau žemės ir išmetamoms dujoms. Patartina, karštą dieną pasivaikščiojimus mieste atidėti ankstyvam rytui arba vėsesniam vakarui.

Augdamas mažylis darosi labiau pasitikintis savimi ir nepriklausomas nuo šeimininko. Jis jau nebebijo likti vienas ir nubėga kiek toliau nuo jūsų, pamatęs kažką įdomaus. Todėl reikėtų paminėti kelis momentus, kurie gali sukelti pavojų jūsų keturkojui pipirui:

Transportas gatvėse ir kiemuose.
Dviračiai (paskui kuriuos mėgsta bėgti beveik visi šuneliai, rizikuojantys papulti po ratais).
Išmėtyti nuodai ir atliekos.
Atviros angos, skylės.
Pavojus pasimesti, kažko išsigandus (triukšmingų žmonių, didelio šuns, petardos sprogimo ir pan.).

Todėl šunelį nuo pavadėlio galima paleisti tik ramiose arba aptvertose vietose, atokiau nuo kelių ir žmonių. Visada turėkite su savimi saldumynų ir žaisliukų, kad mažulis visą pasivaikščiojimo laiką būtų užimtas žaisdamas su jumis, tada jam neliks laiko "blogiems" užsiėmimams ir kenksmingiems įpročiams.

Pirmiausia, pradedant vaikščioti toliau nuo namų, neduokite naujų komandų. Nauja, nepažįstama aplinka, kurioje daug įvairių dirgiklių - pakankamai didelis krūvis jūsų mažyliui. Po 1-2 dienų, kai šunelis apsipras su nauja vieta, išsirinkite ramų kampelį ir pradėkite daryti jam jau žinomus pratimus, kuriuos darydavote namuose.

Šaukite šuniuką vardu, kai jis kažkuo susidomi, bet yra šalia jūsų (kad galėtumėte esant reikalui atitraukti jo dėmesį skanumynu ar žaisliuku). Kai tik jis pažiūrės į jus, mielai pasakykite "Gerai! Šaunuolis!" ir duokite skanėstą ar pažaiskite su juo.

Tobulinant šunelio požiūrį, pirmiausia pašaukite jį pas save, ir kai jis pažiūrės į jus, linksmai ištarkite "Pas mane!". Parodykite mažyliui skanėstą arba žaisliuką ir pradėkite judėti nuo jo; jūsų užduotis - padaryti taip, kad po komandos galvotrūkčiais šuo bėgtų pas jus, niekur nesidairydamas. Kai tik jis atbėgs, duokite mažajam mokiniui skanų "prizą" ir aktyviai pažaiskite su juo. Pabaigai paleiskite jį duodami komandą "Vaikštinėk!". Taip užtvirtinsite šiuos įgūdžius naujoje aplinkoje.

Kaip žaisliuką galite naudoti įvairius daiktus, tai, kas patinka jūsų mažajam draugui, pradedant cypiančiais kamuoliukais ir guminiais žvėriukais, baigiant specialiais pintais šunų žaislais ir skudurinėmis dešrelėmis. Labai patogūs žaisliukai su virvele: galima tampyti, "atgyvinant" juos šunelio akyse ir sukeliant jam norą žaisti. Be to, pirktas žaisliukas nė kiek ne geresnis nei jūsų pagaminta tvirta "dešrelė" - svarbiausia, kad jam būtų linksma ir įdomu žaisti dviese.

Be to, verta žinoti, kad paprasčiausias pasivaikščiojimas su šunimi vertinamas kaip geriausias žmogaus įrankis, padedantis jam dar labiau suartėti su augintiniu ir patirti stiprų tarpusavio ryšį. Derėtų žinoti, kad keturkojai ilgai ir dažnai vedžiojami lauke atsikrato sukauptos energijos, tad keleto pasilakstymų po kiemą jiems nepakaks. Todėl ne tik šunys lieka patenkinti, bet ir šunų savininkai, vedžiodami savo augintinius, išlieka puikios fizinės formos, nei tie, kurie nuolat lankosi sporto klubuose.