Natūrali mityba: kaip tinkamai parinkti natūralaus maisto kiekį? 0 Į sąrašą

Šuniui natūralu - mėsa, arkliui - avižos.

Anksčiau, kada sausas ėdalas naminiams gyvūnams buvo egzotiškas dalykas, sąvoka "natūrali mityba" nebuvo vartojama. Ji pradėta naudoti, kai rinkoje pasirodė ir intensyviai pradėti siūlyti natūralaus maisto pakaitalai. Šiandien, ne taip dažnai galima sutikti šuns šeimininką, kuris žino atsakymą į klausimą: "Kas yra natūralus maistas?". Dauguma žmonių galvoja, kad tai bet koks maistas, išskyrus sausą ėdalą.

Toks požiūris yra klaidingas. Maistas turi būti natūralus, ne tik savo kilme, bet taip pat pritaikytas konkrečioms gyvūnų rūšims. Pavyzdžiai: mėsa, avižos. Ir vienas, ir kitas - natūralios kilmės produktai, tačiau mėsa tiks šunims, arkliams - ne. Užtat avižos yra visiškai "natūralios" arkliams, skirtingai nuo šunų. Šunys taip pat neėda šieno, kas triušiui yra gana natūralu.

Reiškia jei šuo maitinamas duona ir košėmis (ir ne tik), o arklys gauna pusę kibiro baltyminio (mėsa) maisto, pavadinti tai natūraliu racionu - negalima.

Reikalingas maisto kiekis, natūralios mitybos metu

Kiekvienam šuniui natūralaus maisto kiekis parenkamas individualiai. Svarbus šuns amžius, būklė (nėštumas, ligos), gyvenimo būdas, kuris dažnai būna mažai aktyvus. Tačiau kai kurias bendrąsias gaires galima nustatyti. Šuniukai iki 6 mėnesių (dauguma mažų ir didelių šunų veislių) aktyviai auga. Siekiant tinkamai palaikyti organizmo vystymąsi, racionas neturi būti skurdus. Šuo turi gauti 7% savo kūno masės maisto kiekį. Nuo šešių mėnesių amžiaus maisto reikia 2 kartus mažiau - 3,5% kūno svorio.

Atkreipkite dėmesį, kad tai yra visos dienos maisto kiekis, kurį reikia padalinti 2 - 3 kartams. Pavyzdys: 10 mėnesių šuo, sveriantis 30 kg. 3,5% kūno svorio, lygus 1 kg. Šį vieną kilogramą paskirstome taip: 0,5 kg mėsa ar gaminiai iš mėsos. Kitas 0,5 kg - pieno produktai. Be to, šuo turi gauti augalinio maisto. Jis sunkiau virškinamas, tačiau tinkamai formuoja žarnyno mikroflorą. Bet koks augalinis maistas (morkos, obuoliai, kopūstai, salotos) turi būti žalias ir susmulkintas. Saldūs vaisiai ir krakmolingos daržovės (bananai, bulvės) - neleidžiami.

Kaip išvengti per mažo ar per didelio maisto kiekio?

Tai - labiausiai paplitusi klaida maitinant šunį. Neprievalgis itin retas. Kaip nustatyti, kada gyvūnas persivalgo ir užkirsti tam kelią? Visų pirma, šuniui paėdus dubenėlis turi likti tuščias. Jei bent šiek tiek maisto liko - kiekį sumažinkite.

Jei pastebėsite, kad šuo maisto produktus skirsto į "mėgstamus" ir "nemėgstamus", žinokite - jis persivalgęs. Sumažinkite "mėgstamo" maisto kiekį.

Šuo (ne šuniukas!) suvalgo visą maisto kiekį, o svoris didėja. Sumažinkite maisto kiekį, kad būtų išvengta nutukimo.

Šuo suvalgo visą įdėtą maistą, tačiau neėda, jei siūlote daugiau. Maisto kiekį sumažinkite. Šuniui, paprastai, suvalgyti dar kąsnelį yra normalu, būti šiek tiek alkanam - normali šuns būsena. Leisti augintiniui būti sočiam negalima.

Šuo suvalgo visą maistą kurį duodate, bet tuo pat metu svoris mažėja, pereidamas normalaus svorio ribas. Gyvūnui maisto per mažai - padidinkite kiekį!

Svoris: normalus, per mažas, per didelis

Kas yra laikomas normaliu svoriu, o kas - per mažu arba antsvoriu? Yra schema, pagal kurią gyvūnas yra vertinamas ar turi kūno riebalų.

Normalaus svorio augintiniui, pirštais lengvai apčiuopiami šonkauliai, tačiau jie nėra matomi akimis. Kai šuo stovi, jo pilvas turėtų būti pakeltas, tai yra neturėtų būti toks pats, kaip krūtinės dydis. Žiūrint iš viršaus pilvas po paskutinio šonkaulio yra siauresnis lyginant su krūtinės ląsta.

Jūsų šuo panašus į šį aprašymą? Vadinasi, svoris įprastinėse ribose. Yra skirtumų? Labiausiai tikėtina, kad augintinis turi per mažai ar per daug svorio. Sverkite šunį, taip matysite, kaip keičiasi gyvūno kūno svoris. Orientuotis į šunų veislės svorio standartą, reikia atsargiai: jis yra santykinis ir dažnai būna didesnis už veterinarines normas.

Šios maisto normų rekomendacijos daugumai šunų veislių atstovams tiks, tačiau tam tikrų veislių šunims, reikalingi tam tikri pakeitimai, kuriuos paskirs veterinarijos gydytojas, kuris prižiūri jūsų šunį.