Mitybos įtaka šunų kailiui ir odai 0 Į sąrašą

Maisto įtaka šunų kailiui ir odai - reikšminga.

Daugelis specialistų tvirtina, kad gyvūno odos ir kailio būklė parodo apie jo sveikatą. Šuns kailiui neigiamą įtaką daro įvairūs fiziniai ir cheminiai faktoriai, medžiagų apykaitos ir hormonų sutrikimai, nesubalansuota mityba.

Būtina teisingai parinkti maitinimosi racioną savo keturkojui, kadangi tai labai pagerina jo kailio būklę. Tam tikrų maistingų medžiagų trūkumas gali pakeisti odos struktūrą ir funkcionavimą, o tai gali sukelti neigiamą poveikį šuns kailiui. Nesubalansuoto maitinimosi sutrikimai dažniausiai sukelia niežulį, pleiskanas ir odos uždegimus. Kailis tampa sausas ir blankus.

Pasirodžius tokiems požymiams, šeimininkas turi nedelsiant kreiptis į veterinarą, kuris padės nustatyti ko šuniui trūksta. Jei paaiškėja, kad mityba buvo nesubalansuota, tada būtina peržvelgti šuns "meniu" ir jį pakoreguoti.

Kaip žinoma, odą ir kailį negatyviai veikia baltymų, amino rūgščių ir mineralų stygius, nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir vitaminų trūkumas, ir alergija maistui.

Baltymų ir amino rūgščių stygius

Baltymų ir amino rūgščių trūkumas pas šunį atsiranda tada, kai jo maiste nėra pakankamai geros kokybės baltymų ir nepamainomų amino rūgščių. Dėl baltymų stygiaus ant kailio išryškėja nelygumai. Plaukai pradeda lūžinėti, lengvai iškrenta ir lėtai atauginėja.

Tirozino, triptofano ir cisteino trūkumas organizme sukelia odos ir kailio pigmentaciją. Šių amino rūgščių deficitas atsiranda maitinant šunį vien košėmis.

Reikėtų paminėti, kad baltymų ir amino rūgščių trūkumas dažniau atsiranda pas mažus šuniukus, o pas didelius šunis jo atsiranda tik tokiu atveju, jei jie ilgą laiką negauna pakankamo baltymų ir amino rūgščių kiekio.

Mineralų trūkumas

Mineralų trūkumas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis deficitas atsiranda tokiu atveju, kai racione būna tik mineralai, kas labai retai pasitaiko. Antrinis deficitas šuniui sukelia arba medžiagų apykaitos sutrikimus, arba mineralinių junginių disbalansą (įskaitant ir racione esančias priešingai veikiančias medžiagas - antagonistus).

Jodo trūkumas dažniausiai atsiranda dėl metabolizmo skydliaukėje ir sukelia gyvūno nuplikimą, o taip pat ir įvairias alergines reakcijas.

Cinko trūkumas taip pat būna antrinis. Jis kyla dėl kalcio pertekliaus racione, kuris neleidžia absorbuotis cinkui. Cinko trūkumas atsiranda ir dėl to, jei šuo ilgai maitinamas vien košėmis, kadangi košėse yra fitino rūgščių ir jos druskų, jungiančių cinką į jungtis, kurių organizmas nepriima. Dėl cinko trūkumo gali pradėti kristi plaukai, atsirasti odos pigmentacija ir sustorėjimas. Cinkas turi didelį poveikį odos ir kailio būklei. Reikėtų žinoti, kad šuniui reikia nedidelio kiekio cinko, kadangi per didelis jo kiekis yra pavojingas, gali sukelti toksinį apsinuodijimą.

Natrio trūkumas taip pat sukelia odos sausumą ir plaukų slinkimą. Geriausias būdas natriui patekti į organizmą yra valgomoji druska - natrio chloridas. Dėl valgomosios druskos vartojimo specialistų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad druskos trūkumas gali prisidėti prie natrio deficito vystymosi, o kiti teigia, kad organizmas gali gauti pakankamai natrio valgant mėsą, kur natrio ir kalio yra vienodai. Šiandieną jau yra įrodyta, kad druskos vartojimas didina riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis.

Norint savo augintiniui suteikti pakankamai mineralinių medžiagų, galima duoti jam daržovių sultinio, kur mineraliniai junginiai yra lengvai suvirškinami.

Reikėtų žinoti, jog medžiagų apykaitos sutrikimas atsiranda dėl mineralinių junginių deficito šuns maiste, todėl norint nustatyti tinkamą diagnozę, reikėtų kreiptis į veterinarą.

Nesočiųjų riebiųjų rūgščių trūkumas

Nesočiųjų riebiųjų rūgščių reikia susidarant ląstelių membranoms, dėl kurių šuns organizmas dirba tinkamai: kepenys, odos ir kailio būklė. Labai svarbi yra linoleno rūgštis, kuri randama augaliniuose aliejuose. Šių rūgščių trūkumas sukelia odos lupimąsi, pleiskanojimą, kailis pasidaro sausas, lūžinėja plaukai.

Pirminis riebiųjų rūgščių deficitas lemia šunų maisto racioną, kurio sudėtyje yra riebiųjų rūgščių (kitaip tariant, į šunų ėdalą nededama augalinio aliejaus).

Antrinis deficitas atsiranda tada, kai organizmas dėl kažkokios priežasties nepasisavina gaunamų riebiųjų rūgščių. Antrinis deficitas šunims gali išsivystyti sergant kepenų ligomis, esant kasos ir plonosios žarnos disfunkcijai. Šios ligos apsunkina virškinimą ir riebiųjų rūgščių pasisavinimą.

Nustatyti riebiųjų rūgščių nepakankamumo priežastį ir paskirti gydymą gali tik veterinaras.

Vitaminų trūkumas

Avitaminozė šunims dažnai atsiranda dėl vitamino A ir biotino trūkumo. Vitamino A deficitą gali sukelti arba mažas riebalų kiekis maiste, arba kasos ir kepenų sutrikimai. Dėl vitamino A stokos oda pasidaro šiurkšti ir sausa, kailis išblanksta ir iškrenta plaukai. Esant biotino deficitui paprastai išorinių dirgiklių nepasireiškia, normaliomis sąlygomis šis vitaminas sintetinamas žarnyno mikrobų terpėje. Biotino deficitas atsiranda slopinant žarnyno mikroflorą antibiotikais, be to, avidinas esantis žaliame kiaušinio baltyme pajėgus deaktyvuoti biotiną. Dėl biotino stokos gali pradėti kristi plaukai, ant odos atsirasti uždegimų ir opų. Šunų odos ir kailio būklei įtakos taip pat turi riboflavinas, vitaminai B6 ir B12, niacinas, folio rūgštis ir cholinas. Šių maistingų medžiagų deficitas šunims pasireiškia gana retai.

Reikėtų nepamiršti, kad hipervitaminozė taip pat neigiamai veikia odą ir kailį, kaip ir avitaminozė.

Tikras įvykis - šunelio šeimininkams veterinaras patarė kartas nuo karto į maistą įdėti vitaminų. Šunelis vitaminų neėdė, kuriuos šeimininkai nupirko veterinarijos vaistinėje, tačiau su malonumu kramtė vitaminus skirtus žmonėms. Labiausiai jam patiko "Revit" vitaminai, todėl šeimininkai pradėjo juos duoti šuneliui kaip skanėstą ir žinoma persistengė. Šunelio kailis pradėjo kristi kuokštais. Ne iš karto supratę kas nutiko, šeimininkai ir toliau šėrė šunelį "Revit" vitaminais. Hipervitaminozės priežastis tapo dalinis augintinio nuplikimas. Kailis ataugo tik po pusės metų.

Alergija mastui

Turbūt kiekvienas žmogus gyvenime yra susidūręs su alergija vieniems ar kitiems maisto produktams. Be to, alergija gali savaime dingti, kaip ir netikėtai atsirasti. Kol kas dar nėra visiškai aiškiai nustatytos alerginės reakcijos priežastys, taip ir lieka mįslė, kodėl esame alergiški kažkokiam tai antigenui, kuris retai ir mažomis dozėmis patenka į organizmą. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų mažuosius. Nuo alergijos nėra apsaugotas nei vienas šuo! Nuo alergiško maisto atsiranda odos sudirginimai, niežėjimai, sukeliami virškinimo sistemos sutrikimai, kartais iššaukiantys kosulį arba dusinimą.

Specialistai pabrėžia, kad šunims, mintantiems specialiai jiems skirtu ėdalu, racionas būna subalansuotas, todėl rimtų nusiskundimų sveikata atsiranda labai retai. Odos ir kailio sutrikimai tokiems šunims dažniau atsiranda dėl skirtingų susirgimų.