Visos šunų veislės svarbios ir reikalingos
0
Į sąrašą
Plutas.lt - geriausios kainos garantija!
Dažnai girdime klausimus: "Kokia šunų veislė yra geriausia? Kokią veislę patartumėt įsigyti?". Kai atsakai, kad nėra ir negali būti jokių geresnių veislių už kitas, pašnekovui tai sukelia nuostabą ir net pasipiktinimą. Tarp šunų mylėtojų vyrauja keli pastovus, tačiau iš esmės nesuderinami, įsitikinimai: 1) pati geriausia veislė - pati brangiausia, 2) geriausia - ta, kuri labiausiai paplitusi ir 3) geriausia - "universali". Žinoma, dauguma šunų mylėtojų giria "savo" veislę. Tačiau priminsime, kad pati brangiausia veislė - yra tiesiog labai reta šiuo metu ir šioje vietoje, arba yra retos apskritai, kadangi yra sudėtinga šuns priežiūra ir auginimas. Be to, kaina gali priklausyti nuo mados kaprizų. Todėl, pagal šuniuko kainą, negalima nuspręsti, ar ši veislė tiks konkrečiam žmogui.
Veislės paplitimas siejamas su mada, vėl gi reiškia, kad tokį šunį nesunku veisti ir auginti (mitelšnauceris). Paplitusios šunų veislės paprastai atitinka tam tikrą įsitikinimų standartą koks turėtų būti šuo, bet tai nereiškia, kad masiniai ir paprastai neaukšti reikalavimai sutampa su konkretaus žmogaus nuomone. Galiausiai "universalumas" - labiausiai vyraujanti legenda apie šunis. Suprantama - "universalus" šuo daro viską, yra tinkamas bet kokiam žmogui ir paskirčiai.
Iš tiesų, tokios veislės mažai specializuotos (auksaspalvis retriveris), atrodytų atitinka plačiam reikalavimų ratui, tačiau konkrečiame panaudojime nusileidžia "siauram specialistui".
Todėl nė vienas iš šių metodų negali padėti pradedantiesiems šunų augintojams pasirinkti draugą.
"Geriausios veislės" ieškotojai kažkodėl nesusimąsto, kodėl yra daugiau kaip 500 šunų veislių. Jei kurios nors iš jų būtų daug geresnės už kitas, "blogiausios" jau seniai nebeegzistuotų. Tai ir yra atsakymas, kad kiekvienas žmogus yra unikalus charakteriu, įpročiais, fiziniais gebėjimais, gyvenimo sąlygomis ir t.t. Šuo turi maksimaliai atitikti savo šeimininko reikalavimams, todėl kiekvienam žmogui reikalinga "sava" šuns veislė!
Taigi į ką atsižvelgti renkantis, bent jau pirminiame šuns veislės pasirinkime?
Dydis. Dideli šunys vien savo išvaizda kelia kitų pagarbą, o ir šeimininkui malonu jausti paklusnaus augintinio jėgą. Tokie šunys geri apsauginiai ir ilgų pasivaikščiojimų kompanionai, tačiau jiems reikia erdvės, pakankamai maisto ir gero fizinio krūvio.
Maži šunys, atvirkščiai, nereikalauja daug vietos, su jais lengviau vaikščioti ir keliauti transportu. Jie ir gyvena ilgiau nei dideli šunys.
Temperamentas. Judrūs, energingi šunys lengviau išlaiko gerą fizinę formą, tačiau pasivaikščiojimai reikalingi ilgesni, o namuose užima daugiau vietos. Per mokymus šie šunys elgiasi kaip moksleiviai - nenuoramos: klauso puse ausies, į darbą žiūri pro pirštus, nenustygsta vietoje… Prastai dresuoti šunys su sprogstančiu temperamentu (koli, dobermanas, šnauceris) sukuria daug nepatogumų ir konfliktinių situacijų savo šeimininkui.
Ramus, flegmatiškas šuo patogus tuo, kad namuose jo "mažiau", nei tokio pat ar net mažesnio dydžio judraus šuns. Jis nesiblaško, įkyriai nereikalauja dėmesio. Tokį šunį (senbernaras, niūfaundlendas) pasivaikščiojimo metu sunkiau priversti aktyviai judėti, tačiau dresuoti lengviau.
Išvaizda. Į šuns kailį visų pirma kreipiamas dėmesys kaip į dekoratyvinį elementą, bet svarbu ne tik tai. Ilgas kailis apsaugo nuo šalčio, bet kuo jis ilgesnis ir švelnesnis, tuo daugiau lieka nešvarumų, todėl sunkiau prižiūrėti. Pakankamai praktiškas yra vidutinio ilgio dvigubas kailis.
Lygus trumpesnis kailis mažai tepasi, bet prastai saugo nuo nepalankių oro sąlygų. Be to, šėrimosi laikotarpiu kieti plaukai sukelia ne mažiau problemų nei ilgi - jie labai stipriai prilimpa prie audinių.
Švaros palaikymo požiūriu namuose labai praktiški šiurkščiaplaukiai šunys (terjerai, šnauceriai): jie nesišeria ir beveik nesitepa. Tačiau, "mirusio" kailio pašalinimas iš šeimininko reikalauja tam tikrų įgūdžių ir kantrybės.
Kai kurioms šunų veislėms reikalinga speciali kailio priežiūra ir beveik neįmanoma išsiversti be profesionalaus kirpėjo paslaugų. Tarkime pudelio kirpimas parodai - elegantiškas, tačiau visiškai nepraktiškas kasdieniame gyvenime.
Egzotinės išvaizdos šunys dažnai kelia nuostabą (basetas, taksas), tačiau blogu oru išsiterlioja daugiau nei aukštesni šunys, jiems sunku judėti ir per gilu sniegą. Trumpasnukiai šunys labai efektingi (buldogas, mopsas) ir patrauklus. Tačiau jie pasižymi dusuliu, knarkimu, polinkiu į šiluminį smūgį, širdies ir kraujagyslių ligomis. Ilgos spanielių ausys lengvai sužeidžiamos šunų peštynių metu, dažnai papuola į maisto dubenėlį. "Ilgaausiai" dažniau kenčia nuo ausų uždegimo.
Paskirtis. Be šuns temperamento ir išvaizdos labai svarbi šiuolaikinė ar buvus veislės "profesija", kadangi didžioji veislių dauguma - "darbininkai", specialiai sukurti konkrečiai tarnybai.
Žinoma, profesionalus treneris gali beveik bet kokį šunį parengti bet kuriai tarnybai, tačiau ji yra labai sunku ir kai kuriais atvejais tiesiog nenatūralu. Medžiokliniai šunys negali nemedžioti ir kačių persekiojimas miesto aplinkoje dažnai sukelia autoįvykius, o ne retai baigiasi ir gyvūno mirtimi. Vargu ar tikslinga piktą sarginį šunį laikyti namuose, jei pas jus dažnai lankosi draugai ar giminaičiai. Šuo - kompanionas - taip pat profesija: jis turi būti geraširdis, harmoningas, lengvai kontaktuojantis… Mielos turėtų būti ir pačios mažiausios dekoratyvinės veislės. Piktas mažas šuniukas - nesąmonė. Labai tikėtina, kad Kinijos imperatoriai nebūtų toleravę pekinų veislės šunų, jei jiems kandžiotų kojas, jų pačių rūmuose! Jei žmogui reikia šuns - asmens sargybinio, rinkitės iš veislių specialiai tam sukurtų, o ne bandykite pakeisti senbernaro - gelbėtojo.
Nusprendus kokios būsimo augintinio savybės svarbios, apribokite pasirinkimą keliomis veislėmis, o ne perrinkinėkite visas iš eilės.
Žmogus ir jo šuo yra laimingi tik tada, kai jie vienas kitam tikrai tinka.