Šuo ir vaikas
0
Į sąrašą
Plutas.lt - geriausios kainos garantija!
Šuns atsiradimas namuose - didžiausias džiaugsmas, ypač vaikams. Tačiau keturkojui augintiniui reikia ne tik meilės, bet ir tinkamos priežiūros. Kas juo rūpinsis - tėvai ar mažasis šeimininkas? Tai priklauso nuo to, kiek rimtai ir atsakingai šeima žiūri į šuns atsiradimą. Suaugę turi būtinai pasiruošti šiam įvykiui ir iš anksto išsiaiškinti kokie laukia sunkumai. Kaip tai padaryti teisingai?
Kaip išmokyti vaiką rūpintis savo šuniu?
Pirmiausiai, pagalvokite apie tai, ar jūsų vaikas yra tinkamo amžiaus rūpintis augintiniu. Vaikams iki 10-12 metų šuo dažniausiai tik gyvas žaisliukas, nei rūpinimosi objektas. Geriausia būtų palaukti kol jūsų sūnus ar dukra labiau subręs ir supras, kad su šuniu galima ne tik žaisti, bet reikia juo rūpintis. Žinoma, tokiam žingsniui savo vaikus turite paruošti jūs patys.
Jei vaikas paaugo ir nusprendėte įsigyti gauruotą augintinį, reikia atkreipti dėmesį į savo vaiko būdo bruožus. Nereikalaukite hiperaktyvaus vaiko iš karto rūpintis augintiniu, kadangi netgi jis nesugeba susitvarkyti pats su savimi. Žinoma, tai nereiškia, kad tokie vaikai negali turėti šuns. Priešingai, psichologai pataria tokiems vaikams ugdyti atsakomybės jausmą rūpinantis kitais. Tačiau tėvai turi būti pasiruošę tam, kad norint įtraukti mažąjį šeimininką į šuniuko priežiūrą, viskas vyks ne taip greitai ir sklandžiai kaip tikėtasi.
Ką daryti, jei vaikas turintis atsakomybės jausmą kitose srityse, visiškai nenori rūpintis savo augintiniu? Gal jam per daug sudėtinga, kadangi tėvai apie gyvūno rūpinimąsi aiškina labai sudėtingai. Suaugusieji dažnai nenori nusileisti iki vaikų supratimo lygio, neturi kantrybės paaiškinti kelis kartus paprastų dalykų. Be to, vaikas turi kiek kitokį požiūrį į pasaulį, jis kitaip supranta aplinką nei suaugę, todėl jam reikia ypatingo dėmesio ir globos. Aiškinkite viską paprastai, nesakykite "Na ir ko čia nesuprasti?". Vaikas būtinai išgirs, tik būkite kantrūs ir supratingi.
Stebėkite vaiko ir šuns bendravimą. Gerai, jei tarp jų yra atsiradęs supratingumas ir meilė. O jei ne… Gali būti, kad šuo pavydi, kadangi savo vaikui skiriate daugiau dėmesio ir meilės. Arba, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai, agresyvumas, kuris trukdo augintiniui prisirišti prie vaiko visa savo siela. Todėl vaikas ir nenori rūpintis, ir prižiūrėti šuniuko. Tokiu atveju reikia spręsti šią problemą, gal nueiti pas kinologą ir užsiimti šuns auklėjimu, arba jei ir tai neišeina, auklėti jį savarankiškai.
Galiausiai, atkreipkite dėmesį į žinių bagažą. Suaugusiems, ypač, jei tai pirmas jų gyvenime šuo, nepakenks apie tai labiau pasidomėti. Galima paskaityti knygas, pažiūrėti filmus ir laidas apie naminius gyvūnus, taip pat paieškoti informacijos internetiniuose puslapiuose. Tačiau, geriausia kreiptis pagalbos į šios srities specialistus.
Daugelį problemų susijusių su vaiko ir šuns draugyste galima numatyti arba užglaistyti. Tada keturkojo draugo atsiradimas namuose suteiks daug džiaugsmo ir gėrio.
Šuo ir kūdikio atsiradimas
Viena iš pagrindinių psichologinių šuns charakterio bruožų yra pavydo jausmas. Ypač tai pasireiškia, kai šuo ilgai gyvena šeimoje be vaikų, ir staiga atsiranda "antrame" plane gimus kūdikiui. Jei pastebėjote jo priešiškumą mažajam „konkurentui“, būtinai kontroliuokite šuns elgesį ir stenkitės nepalikti jo vieno su tuo, kas kelia nepasitenkinimą. Neskubėkite atiduoti šuns - tiesiog skirkite jam daugiau dėmesio ir meilės, kol jis nepripažins vaiko savu. Todėl, kad kai jūsų mažylis pradės vaikščioti, tarp šuns ir jo atsiras paslaptingas ryšys ir tarpusavio supratimas. Tačiau vaikui būtinai turite paaiškinti, kad šuo - gyvas padaras, o ne žaisliukas, ir negalima jam trukdyti kai jis miega arba ėda. Taip pat paaiškinkite, kad vaikas meilę šuniui reikštų neperdėtai, o su saiku, neduotų maisto nuo stalo arba neleistų laižyti veido. Laimei, šunys yra gana kantrūs sutvėrimai.
Šunys, turintys didelius sensorinius ir fizinius duomenis, iš prigimties yra žaismingi. Gal būtent tai ir paaiškina, kodėl tarp šuns ir vaiko atsiranda intuityvus supratingumas, o, taip pat ir nepaprastas vaikų pasitikėjimas patiems didžiausiems, ir iš išvaizdos įniršusiems šunims. Jei lyginti šunį su kitais gyvūnais, tai tos pačios katės, arkliai, paukščiai, nors ir turintys nuolaidžius ir kantrius charakterius, vis tik atrodo per daug pasyvūs žiūrint į šunis - jie neparodo jokios iniciatyvos. O šuo, tegul ir užsispyręs, gali labai daug ką leisti ir atleisti. Tačiau, po to, kai vaikas tampa suaugusiu ir pradeda diktuoti savo taisykles, jų santykiai iš karto pasikeičia. Tokį reiškinį galima pamatyti, kai šuniukai užauga ir motina nustoja juos maitinti. Tikėtina, kad šių santykių pasikeitimo priežastis gali būti ir tokia: vaiko organizme (ir šuns, ir vaiko) yra žymiai daugiau magnio ir kalio, nei pas suaugusius. O "kalio-magnio" skleidžiamas kūno kvapas sukelia šunims maloniai jautrų ryšį tiems, kurie taip pat turi tokį patį kvapą.